S. Lavrovo vizitas vyksta tą pačią savaitę, kai Kinijos sostinėje su Xi Jinpingu susitinka nemažai karo Artimuosiuose Rytuose paveiktų šalių lyderių, įskaitant Vietnamo vadovą To Lamą, Ispanijos premjerą Pedro Sanchezą (Pedrą Sančesą), Abu Dabio sosto įpėdinį Mohamedą bin Zayedą al Nahyaną (Mohamedą bin Zajedą Nahjaną).
Po susitikimo su Xi Jinpingu surengtoje spaudos konferencijoje S. Lavrovas pareiškė, kad Maskva galėtų kompensuoti Kinijos patiriamą energijos trūkumą, kol laivyba per Hormuzo sąsiaurį tebėra paralyžiuota dėl Irano karo.
Tuo tarpu Xi Jinpingas siekia vaizduoti Kiniją kaip tarpininkę ir stabilią partnerę vykstant JAV ir Izraelio vadovaujamam konfliktui.
Antradienį Xi Jinpingas Abu Dabio sosto įpėdiniui sakė, kad Kinija atliks „konstruktyvų vaidmenį“ skatinant taikos derybas Artimuosiuose Rytuose.
Per derybas su Ispanijos premjeru P. Sanchezu Kinijos vadovas įspėjo, kad pasaulis susiduria su „chaosu ir neramumais“ bei „teisingumo ir jėgos kova“, ir paragino glaudžiau bendradarbiauti.
Ispanijos ministras pirmininkas savo ruožtu palankiai įvertino Kinijos vaidmenį siekiant išspręsti konfliktą Artimuosiuose Rytuose.
Nors toks diplomatinio aktyvumo lygis Pekinui yra įprastas, karas Artimuosiuose Rytuose ir ypač energetinio saugumo klausimas diplomatinėse diskusijose įgavo naują skubos pobūdį, teigia Singapūro Nanjango technologijos universiteto docentas Dylanas Loh (Dilanas Lo).
„Kinija turi svertų ir įtakos Iranui, todėl yra vilčių ir lūkesčių, kad Kinija gali pasinaudoti šia įtaka labiau tiesiogiai“, – sakė D. Loh.
Anot jo, šalys, ypač Persijos įlankos regione, gali tikėtis, kad Kinija paspaus Iraną nutraukti išpuolius prieš Persijos įlankos valstybes ir tęsti diplomatines derybas.
Trūkumas
Virtinė lankytojų „rodo, kad įvairūs veikėjai prisitaiko prie neapibrėžto pasaulio realijų. Bendradarbiavimas su KLR (Kinija), įskaitant ir tas sritis, kuriose nuomonės išsiskiria, yra šio prisitaikymo dalis“, teigia Singapūro nacionalinio universiteto politologas Ja Ianas Chongas (Dža Ijanas Čongas).
Nors daugelis vizitų greičiausiai buvo suplanuoti dar prieš krizę Artimuosiuose Rytuose, Persijos įlankos šalių atstovų ir S. Lavrovo vizitai „atrodo labiau kaip tiesioginis konflikto ir noro deeskaluoti situaciją rezultatas“, sakė Ja Ianas Chongas.
Dviejų dienų vizito į Kiniją stiprinti dvišalių ryšių atvykęs S. Lavrovas teigė, kad po Hormuzo sąsiaurio užblokavimo Rusija galėtų padėti Kinijai apsirūpinti energijos ištekliais.
Kinija yra naftos importuotoja, o dėl karo joje smarkiai išaugo benzino, plastiko ir trąšų kainos.
„Rusija, be abejo, gali kompensuoti atsiradusį išteklių trūkumą“ Kinijai ir „kitoms šalims, kurios yra suinteresuotos bendradarbiauti su mumis“, – per spaudos konferenciją Pekine sakė S. Lavrovas, trečiadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Tačiau „Maskvos ir Pekino interesai dėl karo Irane gali šiek tiek išsiskirti“, teigia Ja Ianas Chongas.
Aukštos energijos kainos žlugdo Kinijos ekonomiką, bet gali padėti Maskvai finansuoti karą Ukrainoje, sakė Ja Ianas Chongas.
Per susitikimą su S. Lavrovu Pekino Didžiojoje liaudies salėje Xi Jinpingas paragino Kiniją ir Rusiją „visapusiškai išnaudoti geografinio artumo ir papildomumo privalumus, gilinti visapusišką bendradarbiavimą ir didinti viena kitos vystymosi atsparumą“, teigiama Kinijos valstybinio transliuotojo CCTV pranešime.
„Abi pusės turėtų išlaikyti strateginį dėmesį, pasitikėti viena kita, palaikyti viena kitą, kartu vystytis“, – sakė Xi Jinpingas.
S. Lavrovas Xi Jinpingui pasakė, kad Kinijos ir Rusijos santykiai „atlieka stabilizuojantį vaidmenį pasaulio reikaluose“, pranešė Rusijos valstybinės naujienų agentūros.
Antradienį S. Lavrovas ir Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) „išsamiai apsikeitė nuomonėmis apie JAV ir Irano konfliktą, situaciją Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, Ukrainos krizę“ ir kitus klausimus, pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerija.
Jie taip pat aptarė planus dėl Vladimiro Putino ir Xi Jinpingo susitikimo, kuris, pasak S. Lavrovo, įvyks pirmoje šių metų pusėje.
Pekinas ir Maskva yra artimi ekonominiai ir politiniai partneriai, o po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais šie santykiai dar labiau sustiprėjo.
