Teheranas ir Vašingtonas pastarosiomis dienomis keitėsi pasiūlymais, kaip užbaigti karą, kuris prasidėjo vasario 28 dieną ir apėmė Artimuosius Rytus. Nuo balandžio 8 dienos galioja trapios paliaubos.
Pranešime cituojamas galimo supratimo memorandumo projektas, tačiau pažymima, kad tekstas „dar nėra galutinis“.
Kilus karui Iranas ėmė griežtai kontroliuoti strateginį Hormuzo sąsiaurį – gyvybiškai svarbų pasaulinį energijos kanalą, o JAV nuo balandžio 13 dienos taiko jūrų blokadą Irano uostams ir pakrantėms.
JAV įsipareigotų panaikinti Irano jūrų blokadą
„Jungtinės Valstijos įsipareigojo panaikinti Irano jūrų blokadą ir nustoti priekabiauti prie laivų, plaukiančių į Irano Islamo Respubliką arba iš jos“, – teigiama valstybinės televizijos pranešime.
Mainais Iranas per vieną mėnesį leistų atnaujinti komercinę laivybą per Hormuzo sąsiaurį, kaip tai buvo prieš karą, teigiama projekte.
Jame nurodoma, kad Iranas ir toliau valdys laivybos kelius, tikrins laivus ir taikys paslaugų mokesčius laivams – šios priemonės buvo įvestos tik kilus karui.
Irano įsipareigojimai nebūtų taikomi kariniams laivams, o Teheranas nesutiko „besąlygiškai atidaryti sąsiaurio“, sakoma pranešime.
Dėl JAV karių išvedimo iš regiono teigiama, kad Vašingtonas „įsipareigojo Irano Islamo Respublikai šiuo klausimu“.
Kol kas neaišku, ar šis įsipareigojimas susijęs tik su pajėgomis, dislokuotomis prieš pat karą ir jo metu, ar jis taip pat apima esamas JAV karines bazes Persijos įlankos regione.
Susitarus dėl pagrindų, Teheranas ir Vašingtonas pradėtų 60 dienų derybų laikotarpį, teigiama projekte, nenurodant, kokie klausimai būtų aptariami.
„Jei derybose per 60 dienų laikotarpį bus pasiektas galutinis susitarimas, tikimasi, kad šis susitarimas bus patvirtintas privaloma Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija“, – priduriama jame.
