Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 liepos 11d. 07:51

Iš JAV – žinia Baltarusijai dėl migrantų siuntimo į Lietuvą

George'as Kentas Interviu
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / George'as Kentas
JAV atidžiai stebi situaciją Lietuvos pasienyje ir ragina Baltarusijos valdžią nustoti daryti spaudimą siunčiant migrantus iš trečiųjų šalių, sako valstybės sekretoriaus pavaduotojas Europai ir Eurazijos reikalams George'as Kentas. Išskirtiniame interviu 15min aukšto rango diplomatas taip pat įvardijo Vašingtono poziciją dėl sankcijų Minskui, pakomentavo JAV poziciją dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio ir Ukrainos galimybes prisijungti prie NATO.

– Lankėtės Vilniuje vykusioje Ukrainos reformų konferencijoje. Kaip prezidentas Bidenas vertina reformų progresą vadovaujant Volodymyrui Zelenskiui?

– Prezidentas Bidenas metų metus asmeniškai buvo įsitraukęs į Ukrainos politiką. Jis Ukrainos iššūkius ir galimybes žino kur kas geriau nei vidutinis JAV politikos lyderis.

Mes remiame Ukrainos sėkmę, vadinasi, palaikome Ukrainos teisę apsiginti, bandyti atgauti teritorinį vientisumą ir suverenitetą. Norime, kad Ukraina būtų klestinti šalis su augančia ekonomika ir sąžiningomis institucijomis, kurios tarnauja ukrainiečių poreikiams. Tokiam mūsų tikslui naudojame daug JAV mokesčių mokėtojų resursų.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Volodymyras Zelenskis
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ar JAV parama Ukrainai turėtų būti susieta su progresu įgyvendinant reformas?

– Tai yra iššūkis, su kuriuo kolektyviai susiduriame. Kad Ukrainai sektųsi, ji turi įgyvendinti fundamentalias reformas.

Lietuva labai sėkmingai išėjo iš dešimtmečius trukusio sovietinio valdymo, todėl jūs suprantate, kokias institucijas iš NKVD, KGB ar prokuratūros paveldėjo Ukraina. Jos buvo naudojamos represijoms prieš piliečius, o demokratijose institucijos turėtų tarnauti piliečiams ir juos ginti. Labai svarbu jose pakeisti mentalitetą.

Ukrainai reikia modernios žvalgybos tarnybos – saugumo tarnyba, užsiimanti kontržvalgyba, neturėtų būti pasitelkiama persekioti piliečius.

Ukrainos parlamente yra svarstomas įstatymo projektas siekiant tai padaryti, vyksta teisinės sistemos reformų procesas. Jis yra labai svarbus, kad Ukrainos piliečiai žinotų, jog jiems teisingumas prieinamas vienodai. Kad investuoti pasiryžusios užsienio kompanijos žinotų, jog ginčo atveju su jomis bus elgiamasi teisingai.

– Ar yra raudonos linijos, kurias peržengus JAV sakytų: tai toliau tęstis negali, turite įgyvendinti tam tikras reformas arba mūsų parama nėra garantuota?

– Kai teikiame paramą, dažnai ji turi sąlygų – tai skatina procesą. Taip daro ir Tarptautinis valiutos fondas.

Per metus teikiame apie 400 mln. dolerių paramą Ukrainai saugumo srityje. Kongreso priimtame įstatyme nurodoma, kad antra dalis lėšų bus suteikiama tuo atveju, jei Ukraina tęs reformas saugumo srityje. Mes norime, kad Ukrainai sektųsi, ir tai yra paskata tęsti reformas.

Narystė NATO – politinis sprendimas

– Ukrainos pareigūnai sakė besitikintys kitąmet gauti NATO narystės veiksmų planų. Ar tai realistiška ir JAV tai palaikytų?

– JAV, kaip NATO narės, pozicija buvo išreikšta praeitą mėnesį vykusio Aljanso viršūnių susitikimo deklaracijoje. NATO narės patvirtino 2008 metais Bukarešte priimtą sprendimą, jog Ukraina ir Sakartvelas galiausiai taps Aljanso narėmis. Šiame procese yra skirtingi būdai ir mechanizmai.

Dabar susiduriame su iššūkiu, kad vartojant tam tikrus terminus, įskaitant narystės veiksmų planą, kai kurioms Aljanso narėms tai kelia nerimą.

Imago / Scanpix nuotr./NATO vėliava
Imago / Scanpix nuotr./NATO vėliava

JAV remia Ukrainos prisijungimą prie Aljanso. Tačiau kaip sakė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas, Ukraina turės įgyvendinti reikalingas reformas, bet galutinis sprendimas yra politinis. Jis priimamas pasiekus konsensusą – tai reiškia, kad visos Aljanso narės turi tam pritarti.

– Ar kai kurios NATO narės yra susirūpinusios dėl galimos Rusijos reakcijos?

– Nenoriu apibūdinti kitų šalių pozicijos, tačiau manau, kad tai būtų tiksli prielaida.

Tikisi Vokietijos lyderystės

– Sekretorius Blinkenas sakė, kad JAV nori užtikrinti, jog Rusija nesinaudos energetika kaip grasinimo įrankiu prieš bet kurią Europos valstybę. Ką JAV dėl to gali padaryti, turint omeny, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis yra baigiamas?

– JAV mano, kad dujotiekis „Nord Stream 2“ energetiką paverčia ginklu. Tai yra blogas susitarimas Europai, jos energetikai ir saugumui, Ukrainai. Iššūkis kyla dėl to, ką kolektyviai galime padaryti.

Viena iš dviejų dujotiekio fizinių linijų jau baigta, antroji bus baigta maždaug po mėnesio. Taigi klausimas jau nebe apie užbaigimo stabdymą, bet apie tai, ar suteikti licencijas ir leisti veikti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas

Tai – Vokietijos pareigūnų atsakomybė ir kompetencija.

Mes turime teisinius įsipareigojimus, skyrėme sankcijas į tiesimą įsitraukusiems rusų laivams ir kompanijoms. Taip pat pabandėme suteikti erdvės diplomatijai. Tai reiškia, kad Vokietija, rodydama, jog yra Europos lyderė, kaip dažnai sako, turi prisiimti lyderystės atsakomybę.

Kai sakome, kad norime suteikti diplomatijai šansą – šią frazę vartoja prezidentas Bidenas ir sekretorius Blinkenas – tikimės, kad Vokietija imsis lyderystės.

– Ar tai reiškia, kad JAV nebegriežtins sankcijų su „Nord Stream 2 susijusioms kompanijoms?

– Aš to nesakiau. Administracija yra teisiškai įsipareigojusi kas 90 dienų pateikti ataskaitą Kongresui. Jei yra išsiaiškinama, kad tam tikros kompanijos ar žmonės yra įsitraukę į „Nord Stream 2“ tiesimo darbus, turime jiems skirti sankcijas.

Gegužę dėl nacionalinių interesų sušvelninome sankcijas Vokietijos piliečiui ir Šveicarijoje registruotai kompanijai. Tačiau tai buvo gegužė. Kas 90 dienų turime pateikti ataskaitą Kongresui.

– Jei „Nord Stream 2 pradės veikti, kokie mechanizmai galėtų būti naudojami, kad Rusija nesumažintų dujų eksporto per Ukrainą?

– Laikomės pozicijos, kad dujos ir toliau turi būti tiekiamos per Ukrainą. Rusija negali naudotis „Nord Stream 2“ ir „Turkstream 2“ dujotiekiais, kad atkirstų šalis nuo dujų tiekimo. Mums visiems kyla iššūkis dėl to, kaip kolektyviai turime užtikrinti, kad dujų tranzitas tęstųsi.

„Labai sudėtingi“ santykiai su Rusija

– Susitikęs su prezidentu Putinu, prezidentas Bidenas sakė, kad JAV ir Rusijos santykiai turi būti stabilūs bei nuspėjami. Ką tai reiškia tokioms valstybėms kaip Lietuva, kur tokie žodžiai kai kuriems sukėlė nerimą, kad gali laukti dar vienas santykių perkrovimas?

– Tapęs prezidentu Bidenas niekada nenaudoja šio termino. Jis labai aiškiai mato kylančius iššūkius.

JAV ir pasaulis turi interesą tokiose srityse kaip ginklų kontrolė, nes tai sumažina grėsmę visoms šalims. Yra vietos diskusijoms dėl regioninių konfliktų Sirijoje, Libijoje, Šiaurės Korėjoje, Irane. Tie regionai ir mes esame suinteresuoti pamatyti, ar galime kartu dirbti. Kartais tai veikia, kartais – ne.

Nusivylėme, kai Rusija nesutiko atverti antro humanitarinės pagalbos Sirijai tiekimo punkto, nes šalyje be tokio susitarimo gresia katastrofa.

Dvišaliuose santykiuose yra labai sudėtingų klausimų, pavyzdžiui, rusų kibernetinės atakos prieš JAV ir tokias sąjungininkes kaip Lietuva.

Yra ir pakankamai paprastų klausimų, pavyzdžiui, dėl diplomatų buvimo šalyse. Kolegos diplomatai Rusijoje patiria didelį spaudimą. Tie klausimai nebuvo išspręsti, jie yra labai sudėtingų santykių ženklas.

– Ar JAV svarsto atsaką į naujausias kibernetines atakas?

– Tai yra dalis mūsų ankstesnio atsako į taip vadinamas „SolarWinds“ atakas. Manau, kad dabar svarstomi variantai dėl išpirkos reikalaujančių kibernetinių įsilaužimų, kurie aiškiai vykdomi iš Rusijos.

Laukia politinių kalinių paleidimo

– Matėme naujas JAV sankcijas Baltarusijai. Kokias sąlygas keliate – ką režimas Minske turėtų padaryti, kad pradėtumėte mažinti spaudimą?

– Sankcijos nėra galutinis tikslas. Galutinis tikslas – kad Baltarusija laikytųsi įsipareigojimų, išdėstytų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos chartijoje, Europos žmogaus teisių konvencijoje.

Nė vienoje šalyje neturi būti 540 politinių kalinių. Šis skaičius kasdien auga. Pirmiausia ir svarbiausia, kad Baltarusijos piliečiai, kurie nepadarė jokio nusikaltimo, būtų paleisti. Tai yra fundamentalus sankcijų panaikinimo pagrindas.

JAV sankcijos pirmiausia buvo įvestos 2006 metais dėl ankstesnių represijų bangų. Kai visi politiniai kaliniai buvo paleisti, JAV panaikino sankcijas Baltarusijos valstybinėms įmonėms. Pernai atsiradus naujų politinių kalinių bangai, nebuvo jokių priežasčių tęsti sankcijų atšaukimą.

Visų antra, Baltarusija – baltarusiams. Ne JAV, ES ar Rusija turi nuspręsti Baltarusijos ateitį. Baltarusiai turi turėti teisę į balsą. Kaip demokratiška šalis tikime laisvais ir sąžiningais rinkimais.

– Vadinasi, politinių kalinių paleidimo neužtektų, kad būtų panaikintos sankcijos?

– Jei visi 540 politinių kalinių būtų paleisti, manau, kad matytumėme kai kurių priimtų sprendimų atšaukimą. Mūsų įstatymuose tam tikros sankcijos yra susietos su politinių kalinių nebuvimu.

Tačiau tai ne vienintelė problema Baltarusijoje. Rinkimų procesas buvo nesąžiningas, į šią problemą taip pat reikia reaguoti. Kaip demokratija tikime, kad pareigūnų teisėtumą lemia rinkimai, kurių rezultatai buvo suklastoti. Reikia naujų rinkimų.

Taip pat turi būti priskirta atsakomybė už priverstinį „Ryanair“ lėktuvo nutupdymą – grubų civilinės aviacijos normų pažeidimą.

– Solidarizuoja su Lietuva dėl migracijos

– Matome padidėjusį nelegalios migracijos iš Baltarusijos į Lietuvą srautą. Ar Vašingtone ši problema yra matoma ir girdima?

– Stebime labai atidžiai ir esame susirūpinę. Susitikau su Lietuvos pareigūnais šią savaitę, dar vieną susitikimą turėsiu šiandien.

Tai ne pirmas kartas, kai šalys specialiai naudoja trečiųjų šalių migrantus, kad darytų spaudimą.

Rusija tai darė Norvegijai ir Suomijai 2015 metais. Rusija net davė dviračius migrantams iš tų šalių, iš kurių žmonės dabar keliauja į Lietuvą per Baltarusiją.

Akivaizdu, kad Baltarusijos valdžia taip elgiasi tyčia. Tai dar viena spaudimo taktika, kuri turi būti sustabdyta. Raginame Baltarusijos valdžią tyčia nebestumti migrantų iš kitų šalių į Lietuvos teritoriją.

– Ar Bideno administracija sutiktų su vertinimu, kad tokiu būdu Baltarusija vykdo hibridinį karą prieš Lietuvą?

– Nemėgstu būtinai naudoti tam tikrų žodžių, tačiau neabejotinai Baltarusijos valdžia žengė aiškų žingsnį daryti spaudimą Lietuvai. Tai yra aišku. Leisiu kitiems žmonėms klijuoti etiketes.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

Grožio programa 360°

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Video

27:11
03:07
16:08

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Tausokime maistą kartu

Receptas
Parašykite atsiliepimą apie 15min