„The Times“ reportaže pasakojama apie elitinio Ukrainos dalinio darbą organizuojant gilumines dronų atakas svarbiausiems Rusijos objektams.
414-osios „Madyaro paukščių“ brigados „Kairos“ batalionas yra prioritetinis rusų taikinys. Jie jau dvi savaites bombarduoja Maskvą, žemindami Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną jo tautos akyse ir pasaulinėje arenoje, rašo „The Times“ žurnalistas Maximas Tuckeris.
Šis dalinys yra itin slaptas ir niekada anksčiau nėra bendravęs su žiniasklaida. Jo nariai privalo susilaikyti nuo alkoholio, slėpti savo darbo vietą nuo draugų ir šeimos bei reguliariai atlikti poligrafo testus, kad įrodytų, jog neatskleidė jokios slaptos informacijos.
Kai kariai pasitraukia nuo dronų, iš sprogimo zonos, rusų raketa skrenda į šiaurės Ukrainą, o tada, kai ją perima, dingsta iš radaro. Vyrai nedelsdami grįžta prie darbo. Trumpos vasaros naktys verčia juos paleisti dronus dienos šviesoje, kad šie galėtų kirsti tolimą fronto liniją tamsoje. Kiekviena minutė atviroje vietoje juos išduoda.
„Stengiamės, kad karas jiems taptų pernelyg brangus, kad jie negalėtų jo tęsti, ir priversti juos siekti taikos“, – „The Times“ žurnalistui teigė Rėjus, o po to priduria užslėptą grasinimą V.Putinui: „Dronui nesvarbu, ar tai naftos perdirbimo gamykla, uostas… ar Kremlius.“
Tinkamas laikas ir tikslūs smūgiai
Batalionas „Kairos“, kurio pavadinimas senovės graikų kalboje reiškia „tinkamą laiką“, jau pasiekė įspūdingą sėkmę. Birželio 19 d. Maskvos gyventojai pabudo ir pamatė, kad jų miestą apgaubė tirštas juodas dūmas iš degančios naftos perdirbimo gamyklos. Dvylika dienų anksčiau Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume dalyvavę delegatai stebėjo, kaip antrąjį pagal dydį Rusijos miestą apgaubė dūmai iš degančio naftos terminalo.
„Čia mes kuriame istoriją, – sakė operaciją prižiūrintis būrio vadas, šaukiniu Panama. – Prieš kelerius metus Putinas visiems sakė, kad gali mus užkariauti per tris dienas. Dabar jis mato, kaip dega Rusija. Ne mes tai pradėjome, bet mes jiems atsilyginame. Teisingumas įsigalėjo.“
Per pastarąją savaitę Ukrainos pajėgos surengė išpuolius prieš aštuonis naftos ir dujų objektus, gamyklas, gaminančias tiksliuosius prietaisus raketoms ir raketiniam kurui, bei karinius logistikos sandėlius – visi šie objektai yra išsibarstę po 12 Rusijos regionų. Toliausiai nutolę išpuoliai buvo surengti naudojant dronus, nuskridusius mažiausiai pusantro tūkstančio kilometrų nuo Ukrainos sienos.
„Šiandien turima technologija reiškia, kad karas nebėra tiesiog kažkas, kai galima įsiveržti į svetimą teritoriją ir išlaikyti atstumą. Jis sugrįš į jūsų pačių namus, – „The Times“ žurnalistui teigė Panama. – O kai karas ateina tiesiai prie jūsų slenksčio, jūs jį suvokiate visiškai kitaip nei tada, kai tik žiūrite per televizorių.“
Panama duoda įsakymą ir vienas po kito pakyla aštuoni dronai. Kiekvieną jų iš pradžių varo raketinis variklis, kuris ryškiai sužybsi ir krenta ant žemės, kuomet darbą perima drono propeleriai. Dronai už savęs palieka dūmų sūkurį ir ilgai išliekantį sieros bei anglies kvapą.
Ruošdamiesi smūgiams prieš Maskvą, „Kairos“ du mėnesius sistemingai naikino Rusijos priešlėktuvines sistemas prie pat miesto.
„Kaip batalionas veikiame jau apie 200 dienų, ir per šį laikotarpį pataikėme į maždaug 200 taikinių“, – „The Times“ žurnalistui aiškino Rėjus.
Šie smūgiai, priduria jis, privertė V.Putiną ir jo vadus spręsti sunkią dilemą.
„Jei jie sutelks daug oro gynybos pajėgų aplink Maskvą, tai atvers daug kitų pažeidžiamų vietų įvairiose vietovėse, pavyzdžiui, Kryme“, – „The Times“ pasakojo Rėjus.
„Tai buvo baisiausias momentas mano gyvenime“
Rėjus ir Panama – išgyvenusieji, kurie į kovą įsitraukė jau pirmąją karo dieną, skubėdami ginti prezidento Volodymyro Zelenskio biurą.
„Neturėjome jokios karinės patirties ir laukėme „Wagner“ samdinių. Tai buvo baisiausias momentas mano gyvenime“, – prisiminė Rėjus.
Vėliau jie prisijungė prie elitinio specialiųjų pajėgų būrio, vykdančio šturmo ir valymo operacijas, kol Rėjus buvo išsiųstas į JAV kariuomenės bazę Vysbadene, Vokietijoje, kur dirbo ryšių karininku su Ukrainos sąjungininkais.
Ten, kaip jis sako, daug sužinojo apie pačios NATO „giluminio smūgio“ dronų programas. Grįžęs jis kreipėsi į Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgų (SBS) vadą su idėja įkurti savo batalioną.
Po septynių mėnesių, sako jis, jo ryšiai su NATO vis dar pasirodo esą naudingi. „Paprastai gauname gana geros žvalgybinės informacijos iš mūsų draugų Jungtinėje Karalystėje, ir mes tai tikrai vertiname.“
„Kairos“ ir 414-oji brigada dabar atlieka pagrindinį vaidmenį vykdant SBS tolimųjų nuotolių smūgius. SBS teigia, kad smarkiai išplėtė savo operacijas: palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, tolimųjų nuotolių atakų skaičius padidėjo keturis kartus, o vidutinio nuotolio dronų smūgių – 28 kartus.
Šioje vieneto sudėtyje yra užsieniečių, kai kurie iš jų – buvę specialiųjų pajėgų kariai, tarp jų – keli britai, amerikiečiai, europiečiai ir vienas japonas. Rėjus tikisi, kad jų sėkmė padės pritraukti daugiau naujų narių, ypač iš tų karių, kurie supranta, kad tradicinės armijos, kuriose jie tarnauja, yra pasenusios, rašo „The Times“.
Kariuomenė keičiasi visam laikui, sako jis.
„Šturmo misijose patiriama daug daugiau adrenalino, ir turi būti labai aukštos kvalifikacijos karys, kai viskas tiesiogiai priklauso nuo tavęs ir tavo komandos narių, tačiau tam tikru momentu supratome, kad galime kovoti daug efektyviau naudodami protą ir technologijas, o ne vien tik fizinę jėgą“, – sako Rėjus. „Kasdien galime pasiekti tikslus, kurių, kaip šturmo komanda, niekada nebūtume pasiekę, ypač giliai Rusijos teritorijoje.“
Tamsa pradeda trauktis, kai paskutinis dronas dingsta iš akiračio. Tarp medžių, dirbant sodriai žaliuose laukuose karštą vasaros vakarą, po dar vieno sėkmingo paleidimo vyrų nuotaika tampa beveik euforiška. Saulė leidžiasi ryškiai violetiniame danguje virš plačios, lygios Ukrainos stepės lygumos.
Kitą dieną Rusijos socialinių tinklų kanalai užvirė nuo naujienų apie smūgius Dubnos kosminių ryšių centrui – kariniam objektui Maskvos srityje, naudojamam žvalgybos informacijai rinkti ir kariuomenės veiksmams koordinuoti.
Brigados karininkas, šaukiniu Ruberoidas, paskambina kariams pranešti, kad penki iš aštuonių dronų pataikė į tikslus. „Mums visiems tai svarbu – ne tik todėl, kad jie terorizavo mūsų šeimas“, – sako jis.
Ketvirtadienį per dar vieną Rusijos dronų ir raketų ataką Kyjive žuvo mažiausiai 30 žmonių, o dar 90 buvo sužeista.
