TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Kur keliavo išplauti rusiški milijardai: nuo „Samsung“ ir „Hitachi“ iki Amerikos

Tyrimas „Laundromat“ apėmė daugiau nei 30 valstybių 15min tyrimas
OCCRP nuotr. / Tyrimas „Laundromat“ apėmė daugiau nei 30 valstybių
Šaltinis: „Novaja Gazeta“, OCCRP
4
A A

Prabėgus trejiems metams nuo „Laundromat“ pinigų plovimo schemos sukūrimo žurnalistai išsiaiškino, kokiais būdais iš Rusijos buvo išplauta daugiau nei 20 milijardų JAV dolerių.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ (OCCRP) apie „Laundromat“ schemą rašė dar 2014 metais, tačiau tik šiemet į nepriklausomo Rusijos leidinio „Novaja Gazeta“ žurnalistų rankas pateko banko ataskaitos, prie kurių patikrinimo prisidėjo žurnalistai iš 32 valstybių.

Tyrimas parodė, kad milžiniškos sumos iš Rusijos buvo plaunamos per 112 Rytų Europos bankų sąskaitų. Šiuos duomenis įsijungė tirti ir Moldovos, Latvijos, Jungtinės Karalystės, Rusijos teisėsauga.

Pinigai į šią plovimo schemą patekdavo per daugybę Rusijoje įkurtų fiktyvių kompanijų, kurių savininkus atsekti itin sunku. Valstybės lėšos, kurios galėjo būti panaudotos kelių tiesimui ar tvarkymui, sveikatos apsaugos sistemos modernizavimui ar, galiausiai, pensijų pakėlimui iš Rusijos iškeliaudavo per Moldovos banką.

Pinigai ir roko žvaigždėms, ir Kremliaus propagandininkams

Išplauti pinigai buvo skirti Rusijoje koncertavusių užsienio muzikos grupių honorarams, dalis jų teko Lenkijos prokremliškai nevyriausybinei organizacijai, kuriai vadovauja vietos politikas Mateuszas Piskorskis. Ši organizacija aktyviai skleidžia prorusiškas idėjas visoje Europos Sąjungoje.

Kovo mėnesį Moldovos parlamentas išplatino viešą pareiškimą, kuriame piktinosi Rusijos pastangomis ne tik žlugdyti tyrimą, bet ir paveikti kai kuriuos Moldovos politikus.

Iš „Laundromat“ schemos naudos gavo ir vengrų kilmės žymus psichologijos profesorius Mihaly'is Csikszentmihaliy'is. Schemoje įsipainiojusios ir itin žymios Vakarų kompanijos, tokios kaip „Samsung“, „Ericsson“ ar „Black&Decker”.

Jungtinės Valstijose 500 tūkstančių JAV dolerių gavo „Total Golf Construction Inc.“, besigirianti prezidento Donaldo Trumpo golfo aikščių renovacija. 576 tūkstančius eurų gavo ir Lietuvoje atominę elektrinę ketinusios statyti japonų kompanijos „Hitachi“ Austrijoje esanti dukterinė įmonė. Jai pinigus sumokėjo žymaus Rusijos nusikalstamo pasaulio veikėjo Sergejaus Magino britiška įmonė.

Schema veikė pakankamai paprastu, tačiau suktu principu. Pinigus išplauti pasišovę Rusijos politinio ir verslo elito veikėjai Kipre, Naujojoje Zelandijoje ir Jungtinėje Karalystėje įkūrė 21 kompaniją, kurias netiesiogiai valdė Rusijoje sukurtos fiktyvios įmonės.

Tariamos skolos įteisintos Moldovoje

Schemos kūrėjai vieni kitiems išduodavo paskolas, kurios virsdavo skolomis. Šias skolas apmokėti įpareigojo su pinigų plovėjais bendradarbiavę Moldovos teismų struktūros atstovai. Visos skolos turėjo būti apmokėtos į Moldovos „Moldindconbank“. Į čia ir plaukdavo iš Rusijos mokesčių mokėtojų grobstomos lėšos.

Apie 8 milijardai JAV dolerių buvo pervesta į „Moldindconbank“, o iš ten iškeliavo į specialiai pinigų plovimui sukurtas dukterines įmones. Dar beveik 13 milijardų JAV dolerių nukeliavo į Latvijos „Trasta Komcerbanka“.

Europos Sąjungoje esantis Latvijos bankas turėjo gerą reputaciją, tad vėliau iš Rusijos pervesti pinigai jau keliaudavo kaip tariamai patikimų finansinių sandorių dalis.

Įkliuvo ir garsiausi pasaulio bankai

Nuo 2011 iki 2014 metų 21 specialiai „Laundromat“ schemai įkurta įmonė iš Latvijos ir Moldovos bankų atliko net 26746 apmokėjimus. Mokėjimai keliavo net į 96 valstybes, o į tarpinius sandorius buvo įsivėlę net ir garsiausi pasaulio bankai, pasitikėję jų skaidrumu.

Kai kurie apmokėjimai išties buvo skirti tam tikrų paslaugų ar prekių įsigijimui, tačiau juos atlikdavo tos pačios schemos įmonės, nurodydavusios veiklą ar sandorius, kurie nebuvo niekaip susiję su pirmine deklaruota įmonės veikla. Kai kurie mokėjimai nukeliaudavo iš vienos fiktyvios įmonės į kitą.

OCCRP atskleidus šią plačiai išsikerojusią schemą dalis bankų sustabdė paslaugų teikimą šiems klientams iš Rusijos, tačiau dalis ir toliau deklaravo jų konfidencialumą ir teigė nematantys priežasties nutraukti bendradarbiavimą.

V.Putino bičiuliai

Tyrimo metu žurnalistams pavyko atskleisti asmenis, kurie pelnėsi iš šios „Laundromat“ schemos. Vienas pagrindinių schemos veikėjų – Aleksejus Krapivinas, artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino rato asmuo, stambus verslininkas.

Schemoje pasirodo ir vienos stambiausių Rusijos informacinių technologijų įmonės „Lanit“ vadovas Georgijus Gensas. Jo įmonė bendradarbiauja su ASUS, „Apple“, „Samsung“, tiekia jų produkciją Rusijos rinkai. Taip pat minimas ir „Marvel“ informacinių technologijų grupės vadovas Sergejus Girdinas, vienas stambiausių Rusijos valstybinių bankų klientų.

Dalis išplautų pinigų pateko į stambių Rusijos verslininkų užsienyje valdomas kompanijas. Žymiausias čia Pavelo Fliderio valdomos „Trident International Corp.“ pavyzdys. JAV pilietybę gavęs P.Flideris anksčiau buvo kaltinamas nelegaliu amerikietiškų elektroninių komponentų pardavimu Rusijos gynybos pramonės įmonėms.

Federalinių tyrimų biuro ataskaitoje, kurioje minimas P.Flideris, teigiama, kad jis mažiausiai tris kartus perdavė tam tikras prekes Rusijos karinio pramonės komplekso atstovams. Tai yra tiesioginis JAV po Krymo aneksijos taikomų sankcijų pažeidimas.

„Trasta Komercbanka“
„Trasta Komercbanka“

Į šią schemą netiesiogiai buvo įvelti ir didieji Vakarų bankai, tokie kaip HSBC, Deutsche Bank, Danske bankas, o taip pat kinų „Bank of China“ ir Jungtinių Arabų Emyratų „Emirates NBD Bank“.

Rusija demonstruoja norą užgniaužti tyrimą

Liūdniausiai ši istorija baigėsi Latvijos „Trasta Komercbanka“. Ilgą laiką neigę bet kokias sąsajas su Rusijos pinigų plovimu ir „nesąmonėmis“ tyrimą vadinę latvių atstovai 2016 metų pavasarį buvo priversti nutraukti veiklą dėl grubių piniginių sandorių taisyklių pažeidimų, kuriais susidomėjo ir ES.

Moldovos bandymai bendradarbiauti su Rusija, tiriant nelegalius pinigų srautus, iš pradžių vyko sėkmingai. 2014 metų rugsėjo mėnesį į Moldovą atvykę du Rusijos tyrėjai Aleksejus Šmatokovas ir Jevgenijus Volotovskis susitiko su kolegomis iš Kišiniovo, tačiau visą vizito laiką buvo lydimi Rusijos ambasados atstovo.

Kai tik moldavai bandė pasistūmėti su tyrimu, kurio pasekmės paveikė ir politinę šalies situaciją, jie buvo permetami į vis kitą Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) skyrių. Maskva demonstravo ne tik abejingumą, bet ir siekį numarinti tyrimą.

Kovo mėnesį Moldovos parlamentas išplatino viešą pareiškimą, kuriame piktinosi Rusijos pastangomis ne tik žlugdyti tyrimą, bet ir paveikti kai kuriuos Moldovos politikus. Pačioje Moldovoje dėl „Laundromat“ schemos skandalo į teisėsaugos akiratį pateko 16 teisėjų, kurie, kaip įtariama, prisidėjo prie schemos dalies, įteisinusios tariamą skolą ir leidusios pasinaudoti Moldovos bankais plaunamų pinigų pervedimams.

Moldovos prokuroro Viorelo Morari teigimu, kaltinimai pateikti ir septyniems „Moldindconbank“ atstovams.

Prie pinigų plovimo schemos, kaip įtariama prisidėjo ne tik FST agentai, bet ir paties V.Putino pusbrolis Igoris Putinas. Jis buvo vieno iš schemoje dalyvavusių Rusijos žemės banko vadybininkas ir valdybos narys. Šis bankas į Moldovos banką pervedė 9,7 mlrd. JAV dolerių, kurie po to buvo pervesti į Latvijos „Trasta Komercbank“, o vėliau paskleisti per įmonių tinklą visame pasaulyje.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min