Naujausiame interviu propagandiniam laikraščiui „Rossijskaja gazeta“ V.Kulišovas pareiškė, kad Suomijos valdžios institucijos įrengė inžinerines užtvaras „vietose, nenumatytose 1960 m. birželio 23 d. Sutartyje dėl Sovietų Sąjungos ir Suomijos valstybinės sienos režimo“, trečiadienį rašė naujienų portalas „The Moscow Times“.
Be to, jis tvirtino, kad Estija bando „nesilaikyti susitarimų dėl Peipaus ežero ir Narvos upės akvatorijos ribų nustatymo“.
Pasak V.Kulišovo, šie veiksmai sudaro sąlygas, dėl kurių kyla problemų prie valstybės sienos ir neigiamai veikia laivybos saugumą pasienio vandens telkiniuose.
Jis taip pat tęsė Kremliaus propagandos naratyvą informuodamas apie padažnėjusius, jo žodžiais tariant, „provokacinius veiksmus“ tiek iš Suomijos, tiek iš Estijos. Kaip pavyzdžius jis minėjo sienos kirtimo apribojimus, tokius kaip darbo laiko sutrumpinimas, kontrolės punktų uždarymas, griežtesnės žmonių ir transporto kontrolės priemonės.
FSB padalinio vadovo teigimu, šios priemonės „pažeidžia šių šalių ir Rusijos piliečių teises ir interesus“.
Kremliui lojalus pareigūnas paminėjo, kad esą, nepaisant Maskvos raginimų, iš Helsinkio ir Talino nesulaukiama „konstruktyvaus požiūrio“ į šių klausimų sprendimą, o tai, jo teigimu, verčia Rusiją ruoštis „įvairiems įvykių scenarijams“.
Kalbėdamas apie padėtį Rusijos vakariniame pasienyje, V.Kulišovas tęsė gegužės mėnesį ypač aiškiai pastebimą Rusijos propagandinę retoriką, nukreiptą prieš Baltijos šalis ir Suomiją. Jo teigimu, situacija pasienyje „gerokai paaštrėjo“.
Rusijos pareigūnas pažėrė kaltinimų Suomijai, Baltijos šalims ir Lenkijai dėl stiprinamų karinių pajėgumų, naujų bazių statymo, didelių kiekių ginklų ir karių perkėlimo. Tačiau jokių konkrečių pavyzdžių nepateikė.
Pasak V.Kulišovo, šios šalys aktyviai vykdo pratybas „po NATO globa“, kurių metu, jo įsitikinimu, treniruojamasi „susidūrimo su Rusija scenarijams“.
Jis pabrėžė, kad Maskva šiuos įvykius vertina kaip „grėsmę nacionaliniam saugumui“ ir didina savo karines grupuotes „pasienyje su nedraugiškomis Europos valstybėmis“.
15min primena, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas gegužės 25 d. pasirašė teisės aktą, leidžiantį pasitelkti kariuomenę Rusijos piliečių apsaugai užsienyje „jų sulaikymo, suėmimo, baudžiamojo ar kitokio persekiojimo atvejais“.
-
Kęstutis Budrys: dabar ne laikas diskutuoti, kas dalyvaus derybose su Rusija, turime ją spausti
-
Vladimiras Laučius. Kuo baigsis karas Ukrainoje?
-
„Tai kvietimas Rusijai pulti“: ekspertai įspėjo apie naują pavojų
-
Latvijos pasienyje su Rusija išdygo „drakono dantys“
-
Jei pultų Rusija: ukrainiečiai pasakė, ar sutiktų siųsti karius ginti Lietuvą
Panašiais teisiniais pagrindais parlamentas naudojosi prieš 2014 m. įvykdytą Krymo aneksiją ir 2022 m. plataus masto invaziją į Ukrainą.
Tą pačią dieną Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė apie planus kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą, kad būtų „apgintos“ Baltijos šalyse gyvenančių rusakalbių teisės. Ministerija tvirtino, kad Latvijos, Lietuvos ir Estijos valdžios institucijos draudžia jiems vartoti rusų kalbą, perrašinėja istoriją ir vykdo „baudžiamąją represijų ir bauginimo politiką“.
