„Telegram" kanalas „Možem objasnit“, kuris teigia turintis šaltinių, artimų Centriniam bankui ir prezidento administracijai, rašo, kad E.Nabiullina svarsto galimybę palikti Centrinio banko vadovės postą, nors vadovauja institucijai nuo 2013 m.
Šaltinių teigimu, E.Nabiullinos esą nebetenkina Kremliaus veiksmai: ji sutinka eiti pareigas iki kadencijos pabaigos 2027 m., tačiau nėra pasirengusi tęsti savo pareigų karo padėties, sienų uždarymo ir panašiais atvejais.
„Možem objasnit“ pašnekovas E.Nabiullinos nedalyvavimą Sankt Peterburgo ekonomikos forume (SPIEF) pavadino „diplomatine liga“: ji „informavo vadovą, diplomatiškai serga ir laukia jo atsakymo“.
Politikos naujienų portalas „The Bell“ anksčiau rašė, kad E.Nabiullina centrinio banko vadovės postą paliks 2027 m. Kitais metais baigsis trečioji ir paskutinė teisėta jos kadencija, nors teisės aktai gali būti pakeisti dėl ketvirtosios kadencijos, nurodė šaltiniai.
„Pati Nabiullina nori išeiti į laisvę, tačiau jos jausmai nevienareikšmiai“, – „The Bell“ sakė vienas iš pašnekovų.
Pasak straipsnio, E.Nabiulliną galėtų pakeisti prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Maksimas Oreškinas, VTB banko vadovas Andrejus Kostinas arba „Promsvyazbank“ vadovas Piotras Fradkovas, nors esminių diskusijų dėl naujo kandidato nebuvo.
Nulėks premjero galva?
Tuo pat metu pasirodė gandų ir apie artėjantį Michailo Mišustino, kuris nuo 2020 m. eina Rusijos ministro pirmininko pareigas, vyriausybės atsistatydinimą.
Pagal vieną iš sklandančių versijų M.Mišustiną gali pakeisti Andrejus Belousovas – dabartinis Rusijos gynybos ministras, anksčiau buvęs prezidento patarėjas ekonomikos klausimais, rašo politologas Ilja Griščenkovas.
Šalyje A.Belousovas matomas kaip mobilizacinio požiūrio žmogus, galintis prisitaikyti prie ilgalaikės konfrontacinės ekonomikos logikos, pažymėjo politologas: „Tačiau jo perkėlimas į premjero postą reikštų ne tik personalo pertvarkymą, bet ir daug rimtesnį signalą: valstybė pasirengusi pereiti nuo prisitaikymo modelio prie griežtos mobilizacinės ekonomikos modelio“.
Iš esmės kalbama apie vyriausybės mandatą naujai ekonominei sistemai – hipotetiniam Gosplanui, karo tvarkos ekonomikai, rankiniam išteklių paskirstymui ir pramonės mobilizacijos prioritetui.
Gandus apie vyriausybės atsistatydinimą „reikėtų vertinti kaip gandus“, pabrėžė I.Griščenkovas: „Tai elito nervingumo dėl ekonomikos būklės atspindys“.
Tiesa, vyriausybės atsistatydinimo scenarijaus ekspertas nelaiko „iš fantastikos skyriaus“: Kremlius tai gali padaryti siekdamas sumažinti susikaupusį visuomenės, nepatenkintos infliacija, apribojimais ir interneto blokada, susierzinimą.
