Išbandė sistemą: Danijoje per dieną paskiepyta beveik 100 tūkst. gyventojų

Tiesa, bent jau išankstiniais duomenimis, vakcinų dozių pirmadienį sulaukė 93 tūkst. žmonių, tačiau tikėtina, kad suplaukus visai informacijai, skaičius viršys išsikeltą tikslą.

Bet kokiu atveju rodiklis įspūdingas – Danijoje dabar jau drąsiau kalbama apie tai, kad gegužės, birželio ir liepos mėnesiais numatytas masinis vakcinavimas turėtų vykti sklandžiai.

Pirmadienį skiepijimas buvo vykdomas 68 specialiuose centruose visoje šalyje. Didžioji vakcinavimo diena vertinama sėkmingai, nors esą susidurta ir su problemomis – automobilių kamščiais ir parkavimu, stringančiomis kompiuterinėmis sistemomis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pirmadienį Danijoje nuo koronaviruso paskiepyta beveik 100 tūkst. žmonių

Medikai plušo visą dieną, o tai reiškia, kad dabar Danijoje bent vieno skiepo nuo COVID-19 jau yra sulaukę 16,7 proc. gyventojų. 7,9 proc. žmonių jau pilnai vakcinuoti, o šalį antradienį dar nudžiugino ir žinia, kad per dieną užfiksuotų užsikrėtimų sumažėjo iki 514.

Danijoje gyvena 5,8 mln. žmonių, tad toks infekcijų skaičius išties nedidelis. Ekspertai dabar jau tvirtina, kad naujos pandemijos bangos, kurios baimintasi po Velykų paskelbus apie dalinius ribojimų švelninimus, gali ir nebūti.

Atvykti per anksti – problema

„Yra sričių, kuriose reikėtų dirbti geriau. Turime pagerinti sąlygas atvykti į skiepijimo centrą ir iš jo išvykti, visą logistinį procesą, nedideles IT problemas“, – teigė Danijos regionų atstovė Stephanie Lose.

Jos teigimu, didžiausią susirūpinimą sukėlė „daniškas punktualumas“.

Skirtingai nei, pavyzdžiui, Europos pietuose, danai ne šiaip stengiasi nevėluoti, bet ir dažnai atvyksta į susitikimus ar paskirtas procedūras per anksti – pas odontologą, į šventinius pietus, pasiimti vaiko iš gimtadienio šventės.

„Kai sausį per vieną dieną skiepijome 35 tūkst. žmones, supratome, kokia svarbi logistika. Bet suvokėme ir tai, kad visi atvyksta per anksti. Daugeliu atvejų tai nieko blogo, bet iš tiesų gali susidaryti eilės“, – tvirtino S.Lose.

Vis dėlto pats procesas esą buvo sklandus: „Buvo eilių, eismo – iššūkių kilo. Bet su viskuo susitvarkėme.“

Patenkinta buvo ir premjerė Mette Frederiksen, kuri apsilankė Roskildės kongresų centre, kur vykdomas vakcinavimas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mette Frederiksen

„Tai šventė – paskiepyti 100 tūkst. danų. Kai paskutinį kartą skiepijome daug žmonių, vakcinavome daugiausia pačius vyriausius piliečius, o šiandien galime matyti, kaip toli pasistūmėjome.

Šiandien jau skiepijame 70-mečius, o tai reiškia, jog artėja diena, kai paskiepysime pakankamai žmonių ir galėsime visiškai atidaryti Daniją“, – kalbėjo vyriausybės vadovė.

Dozių smarkiai padaugės

Ekspertai pirmadienio skiepijimo akciją vadina variklio galios bandymu Danijai ruošiantis užbaigti visuomenės skiepijimą iki liepos 25 dienos.

„Šis streso testas – turbo režimo pradžia. Tikimės labai greitai pasiekti situaciją, kai visi tie, kuriems užsikrėtus koronavirusu gali prireikti medikų pagalbos, bus paskiepyti“, – teigė Orhuso universiteto profesorius Sørenas Riisas Paludanas.

Danijos sveikatos apsaugos ministras Magnusas Heunicke tinkle „Twitter“ pridūrė: „Bandymus darome ruošdamiesi artimiausioms savaitėms, kai, kaip rodo vakcinų pristatymo planai, gausime didesnes dozių siuntas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pirmadienį Danijoje nuo koronaviruso paskiepyta beveik 100 tūkst. žmonių

Ką rodo tvarkaraštis? Nors į jį įtraukti planai gauti „AstraZeneca“ dozių, kuriomis šiuo metu neskiepijama, atrodo, kad jau balandžio antrojoje pusėje Danija per savaitę gaus 250 tūkst. visų gamintojų vakcinų dozių.

Gegužę skaičius turėtų šoktelti iki 400 tūkst. dozių per savaitę, birželį – iki 800 tūkst. dozių per savaitę, o liepą – net iki 1,3 mln. dozių per savaitę.

Skaičiuojama, jog Danijai reikia 6 mln. dozių, kad būtų galima paskiepyti 3 mln. žmonių – tokių, kurie nėra sulaukę 65 metų, kurių nekamuoja chroniškos ligos ir kurie nėra priskiriami kovos su pandemija fronto linijai.

Pastarosios grupės jau skiepijamos. Danija yra paskiepijusi net 93 proc. 80 metų ir vyresnių gyventojų, kai, pavyzdžiui, Lietuva – tik 41 proc. Tiesa, vakcinų sulaukė tik 31,3 proc. 70–79 metų danų ir 46 proc. šiai amžiaus grupei priklausančių Lietuvos gyventojų.