H.Blixas kalbėjo tebedirbančiai Londone nepriklausomai Johno Chilcote`o komisijai, kuri tiria karo Irake pradžios aplinkybes, ir atsakė į klausimus, kokių ginklų turėjo Irakas iki karo pradžios 2003 metais.
Savo parodymuose H.Blixas pareiškė, kad JAV neturėjo pakankamo ir teisėto pagrindo įsiveržti. Buvęs JT inspektorius sakė, jog jo vadovaujama ekspertų grupė nerado Irake įrodymų, kad irakiečiai turi masinio naikinimo ginklų.
Drauge H.Blixas patvirtino, kad Irako teritorijoje buvo rasta pavienių uždraustų rūšių ginklų detalių.
„Mes mažai ką radome. Nemanau, kad mūsų rasti daiktiniai įrodymai buvo labai svarbūs“, – sakė H.Blixas ir pridūrė, kad irakiečiams buvo „sudėtinga parodyti kokius nors ginklus, nes jų jie neturėjo“.
H.Blixas kritikavo sprendimus, kuriuos priėmė politikai ir kuriais remiantis įvyko įsiveržimas į Iraką, pažymėdamas, kad karinei jėgai panaudoti buvo būtinos tolesnės JT rezoliucijos.
Pagal H.Blixo versiją, JAV administraciją buvo apėmusi euforija nuo idėjos pradėti karinę intervenciją, kuri, kaip jiems atrodė, išspręs krizę.
„Jie manė, kad jiems viskas pasibaigs kuo geriausiai, to jiems ir norėjosi“, – sakė H.Blixas.
Jis patvirtino, kad tuometinis Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas niekada nedarė jam jokio spaudimo masinio naikinimo ginklų paieškos Irake klausimu.
Buvęs JT inspektorius sakė, kad neabejoja T.Blairo ir buvusio JAV prezidento George`o W.Busho nuoširdumu dėl priimto sprendimo.
„Dėl ko aš abejoju – tai dėl sprendimų, ypač prezidento Busho, bet taip pat ir Tony Blairo, pagrįstumo“, – pareiškė H.Blixas.
Pats T.Blairas, atsakydamas į komisijos klausimus šių metų pradžioje, sakė, kad Saddamo Husseino režimo pašalinimas buvo teisingas sprendimas ir kad jis ir šiandien taip pasielgtų.
Įsiveržimo į Iraką legalumo tyrimas, kurį atlieka lordo J.Chilcote`o pirmininkaujama komisija, artėja į pabaigą.
Kaip tikimasi, tyrimo rezultatai bus paskelbti iki šių metų pabaigos.
