Sekite 15min Google
„Mes tikrai nebegalime pasitikėti JAV“, – sakė siaubo literatūros rašytoja Hildur Knutsdottir (Hildur Knutsdoutir), planuojanti balsuoti už narystę ES.
„Trumpas nejuokavo dėl Grenlandijos. Islandijoje kilo didelė baimė, nes jei jis jėga pasiimtų Grenlandiją, tikriausiai būtume kiti eilėje“, – teigė ji.
Islandija turi nuspręsti: toliau sėkmingai veikti savarankiškai ir išlaikyti kontrolę vertingų gamtos išteklių, pavyzdžiui, pelningos ir gerai valdomos žuvininkystės atžvilgiu, ar stiprinti ryšius su Europa.
Tai padėtų geriau apsaugoti šalį nuo geopolitinio nestabilumo ir suteiktų ekonominės naudos, tokios kaip stabilesnė euro valiuta bei mažesnės palūkanų normos ir infliacija.
Islandija, kuri yra NATO narė, jau dalyvauja ES bendrojoje rinkoje ir yra Šengeno zonos dalis.
Diskusijų centre – suverenitetas
Hulda Thorisdottir (Hulda Torisdoutir), Islandijos universiteto politikos mokslų profesorė, teigia, kad abiem pusėms tai yra suvereniteto klausimas.
Oponentai tvirtina, kad šalis, atgavusi nepriklausomybę nuo Danijos karalystės 1944 metais, naudojasi visais Europos integracijos privalumais be jokių trūkumų. H. Thorisdottir klausia, kam to atsisakyti, kai Islandijai sekasi puikiai.
Visgi ES šalininkai į tai žiūri per sparčiai besikeičiančio pasaulio prizmę, kurioje kintantys aljansai kelia saugumo riziką. H. Thorisdottir teigimu, buvimas už ES ribų daro Islandiją pažeidžiamą, o tai kelia grėsmę jos suverenitetui.
Šis referendumas yra pirmasis žingsnis potencialios narystės 27 valstybių bloke link. Rinkėjai atsakys į paprastą klausimą: ar Islandija turėtų atnaujinti derybas dėl stojimo į ES?
Jei rinkėjai nuspręstų, kad derybas atnaujinti verta, tektų pradėti procesą su Europos Komisija (EK), kurios metu būtų vertinamos 35 sritys: nuo finansų sistemų iki žuvininkystės, transporto tinklų, žemės ūkio reglamentų bei laisvių, tokių kaip žodžio ir tikėjimo laisvė.
Bet koks susitarimas turėtų būti patvirtintas visų dabartinių ES valstybių narių, o galutinį žodį dėl stojimo tartų patys Islandijos rinkėjai.
Žuvininkystė – galima kliūtis deryboms
Turtingi Šiaurės Atlanto žvejybos plotai visada buvo kertinis nesutarimų dėl stojimo į ES akmuo, baiminantis, kad teks prisijungti prie Bendrosios žuvininkystės politikos, o tai savo ruožtu reikštų leidimą Ispanijos, Nyderlandų ir kitų šalių traleriams įplaukti į Islandijos vandenis.
Bet koks susitarimas su ES, kuriame nebūtų apsaugotos Islandijos žvejybos teisės, yra laikomas neįmanomu, tačiau kai kurie valdžios pareigūnai yra įsitikinę, kad bus numatyta išimtis Islandijos žvejybos pramonei.
Vyriausybė planavo balsavimą surengti kitais metais, bet jį paankstino po pakartotinių D. Trumpo užuominų apie Grenlandijos, ilgalaikės JAV sąjungininkės Danijos savivaldžios teritorijos, perėmimą.
