Išsiveržęs Eijafjalajokutlio ugnikalnis, esantis šalia to paties pavadinimo ledyno, spjaudė į orą išsilydžiusią lavą ir pelenus, tačiau mokslininkai sako, jog šis išveržimas palyginti ramus. Jis prasidėjo šeštadienį apie 23 val. 30 min. vietos (sekmadienį 1 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
Vulkaninės medžiagos veržiasi iš plyšio ugnikalnio šlaite, o ne jo viršūnėje, todėl mokslininkai nurodė, kad kol kas nesama pavojaus, jog ledynas ištirps ir sukels potvynį aplinkinėse vietovėse.
Televizijos reportažuose buvo matoma iš plyšio intensyviai tekanti lava. Dėl ugnikalnio išmestų pelenų keliamo pavojaus buvo atšaukta daug skrydžių.
Sekmadienį atlikę oro žvalgybą mokslininkai nusprendė, kad išsiveržimas įvyko šalia ledyno, ledu nepadengtoje teritorijoje.
„Tai geriausia įmanoma vieta išsiveržimui“, – sakė Islandijos universiteto geologas Tumi Gudmundssonas.
Tačiau pareigūnai SMS žinutėmis perspėjo nedelsiant evakuotis 450 žmonių, gyvenančių tarp gyvulių augintojų kaimo Hvolsviodluro ir žvejų kaimo Viko, esančių už maždaug 160 kilometrų į pietryčius nuo sostinės Reikjaviko.
Buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, nors kol kas negauta pranešimų apie išsiveržimo padarytą žalą arba nukentėjusius žmones. Evakuacijos centrai buvo įkurti netoli Helos miesto, tačiau daugelis žmonių grįžo namo vėliau sekmadienį. Didžiausias pavojus kilo naminiams gyvuliams, kurie galėjo nukentėti dėl ugnikalnio išmetamų nuodingų dujų.
„Turėjome palikti visus savo gyvulius, – evakuacijos centre 47 metų ūkininkė Eli Ragnarsdottir sakė Islandijos nacionaliniam transliuotojui RUV. – Sulaukėme skambučio ir SMS žinutės... Tada tiesiog išvažiavome“.
Mokslininkai sako, jog sunku nuspėti, kad įvyks vėliau, mat ugnikalnių išsiveržimus, kaip ir žemės drebėjimus, iš anksto nuspėti labai sudėtinga.
„Jis gali liautis rytoj, tačiau gali tęstis savaites arba mėnesius. Šiuo metu negalime nieko pasakyti“, – sakė T.Gudmundssonas.
Ugnikalnis, esantis netoli 160 kvadratinių kilometrų ploto Eijafjalajokutlio ledyno, paskutinį kartą buvo išsiveržęs 1821 metais. Tas išsiveržimas buvo „tingus“: lėtai prasidėjo ir tęsėsi be paliovos dvejus metus.
Prieš pastarąjį išsiveržimą buvo užregistruota tūkstančiai silpnų požeminių smūgių.
Islandijos mokslininkai ugnikalnį stebėjo ugnikalnį seismometrais ir palydovinės navigacijos prietaisais, tačiau T.Gudmundssonas pabrėžė, kad šeštadienį prasidėjęs išsiveržimas buvo toks ramus, kad prietaisai jo neužfiksavo.
„Ugnikalnis nuo metų pradžios didėjo – kilo ir pūtėsi, – sakė Islandijos žemės mokslų universiteto geofizikas Pallis Einarssonas. – Nors stebėjome padidėjusį seisminį aktyvumą, galėjo praeiti mėnesiai ir metai, kol sulauksime tokio išsiveržimo... Negalėjome pasakyti, jog tai vietovei buvo iškilęs neišvengiamas pavojus“.
P.Einarssonas ir T.Gudmundssonas nurodė, kad šis išsiveržimas gali sužadinti galingesnį netoliese esančio Katlos ugnikalnio išsiveržimą. Pastarąjį vulkaną dengia storas Myrdalsjokutlio ledynas, todėl jo išsiveržimas gali sukelti didelius potvynius ir vulkaninių dujų sprogimus.
„Vienas iš galimų scenarijų, kuriuos tikriname – jog šis silpnas išsiveržimas gali sukelti stipresnį. Kita vertus, negalime spėlioti, kada tai galėtų įvykti“, – naujienų agentūrai AP sakė P.Einarssonas.
320 tūkst. gyventojų turinti Islandija yra Atlanto vandenyno vidurio kalnagūbrio aktyvaus vulkanizmo zonoje. Ugnikalnių išsiveržimus, kurių nestigo per šios salos istoriją, dažnai sužadina seisminė veikla.
Visi Islandijos vietiniai skrydžiai buvo atšaukti, nes ore pasklidę pelenai gali sugadinti lėktuvų variklius. Vis dėlto pačiame Reikjavike matomumas nebuvo sumažėjęs.
