2017-10-30 16:54

Islandijos prezidentas pradėjo susitikimus su partijų lyderiais dėl naujos koalicijos formavimo

Islandijos prezidentas Gudni Johannessonas pirmadienį pradėjo susitikimus su partijų lyderiais, siekdamas išsiaiškinti, kas formuos kitą koalicinę vyriausybę. Šeštadienio rinkimuose nė viena partija neužsitikrino daugumos parlamente, į kurį pateko rekordinis skaičius – net aštuonios partijos.
Bjarni Benediktssonas (kairėje) susitinka su Gudni Johannessonu
Bjarni Benediktssonas (kairėje) susitinka su prezidentu Gudni Johannessonu / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Temos: 2 Rinkimai Islandija

Ministras pirmininkas Bjarni Benediktssonas praėjusį mėnesį paskelbė pirmalaikius rinkimus, – ketvirtus nuo 2008-ųjų ir antrus šiais metais – vienai mažesniajai partnerei pasitraukus iš trijų partijų centro dešiniosios koalicijos dėl teisinio skandalo, susijusio su vyriausybės vadovo tėvu.

Pastaraisiais metais išaugęs visuomenės nepasitikėjimas politiniu elitu sustiprino kelias antisistemines partijas, pakeitė šalies politinį žemėlapį ir labai apsunkino vyriausybės formavimą.

Nė vienai iš aštuonių į parlamentą patekusių partijų nė iš tolo nepavyko užsitikrinti daugumos parlamente, todėl formuoti vyriausybę yra pasiryžę ir dešinieji, ir kairieji.

Prezidentas G.Johannessonas pirmadienį pradėjo atskirus susitikimus su visų partijų lyderiais.

Pirmasis su prezidentu susitiko B.Benediktssonas, kurio konservatyvi Nepriklausomybės partija, dešimtmečius buvusi svarbia Islandijos politine jėga, rinkimuose užėmė pirmą vietą, gavusi 16 mandatų 63 vietų parlamente.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bjarni Benediktssonas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bjarni Benediktssonas

Po susitikimo B.Benediktssonas sakė sutinkantis formuoti naują vyriausybę.

„Prezidentui pasakiau, kad Nepriklausomybės partija yra pasiruošusi formuoti vyriausybę ir nori prisiimti už tai atsakomybę“, – sakė jis valstybiniam transliuotojui RUV.

Persekioja skandalai

Tačiau B.Benediktssonas leido suprasti, kad jam tam gali prireikti daugiau laiko, nes „kitoms grupėms gali reikėti daugiau erdvės“.

B.Benediktssonui ir jo Nepriklausomybės partijai iššūkį rinkimuose metė Kairiųjų žaliųjų judėjimas kartu su galimais savo partneriais – Socialdemokratų aljansu ir antisistemine Piratų partija.

Pagal Islandijos įstatymus, daugiau reprezentacinį vaidmenį atliekantis šalies prezidentas paveda daugiausia mandatų laimėjusios partijos lyderiui formuoti vyriausybę.

Tačiau B.Benediktssoną ir jo partiją pastaruoju metu persekioja skandalai, be to po rinkimų Nepriklausomybės partija neteko beveik ketvirtadalio vietų parlamente.

Todėl prezidentas gali nuspręsti prašyti, kad dėl vyriausybės derėtųsi Kairiųjų žaliųjų judėjimo lyderė Katrin Jakobsdottir.

Kuri partija begautų mandatą formuoti naują vyriausybę, šis procesas gali užtrukti ne vieną dieną, savaitę ar net mėnesį, nes partijų dar laukia sudėtingos derybos.

Antrą vietą rinkimuose užėmę kairieji žalieji gavo 11 vietų, Socialdemokratų aljansas – 7, o Piratų partija – 6. Norint užsitikrinti daugumą, šioms partijoms prireiks ketvirtos partnerės.

Kuri partija begautų mandatą formuoti naują vyriausybę, šis procesas gali užtrukti ne vieną dieną, savaitę ar net mėnesį, nes partijų dar laukia sudėtingos derybos.

Siekiant, kad vyriausybė turėtų parlamento daugumos palaikymą, ją teks formuoti iš trijų, keturių ar penkių partijų.

K.Jakobsdottir per rinkimų kampaniją žadėjo užtikrinti, kad Islandijos ekonomikos klestėjimas pasiektų ir sveikatos apsaugos bei švietimo sektorius, ir dabar sako, kad jai turėtų būti suteikta vyriausybės formavimo galimybė.

„Parlamente yra aštuonios partijos, ir šiuo metu neatrodo, kad būtų kokia nors akivaizdi dauguma; visos partijos yra atviros diskusijai“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą