Dabar populiaru
Publikuota: 2015 vasario 4d. 17:42

Išmokto bejėgiškumo sindromas: rusams reikia ne žmogaus teisių, o sotaus gyvenimo

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusijos Visuomenės nuomonės tyrimų centro „Levada“ apklausa parodė, kad rusams socialinės garantijos yra svarbesnės nei pilietinės teisės. Pasak „Moskovskij komsomolec“, taip yra todėl, kad Rusijoje opozicija nenori būti opozicija, o piliečiai – piliečiais. „Jie – skęstančio laivo keleiviai, kurie prilipo prie iliuminatorių vietoj to, kad bandytų užkimšti skyles“, – pažymi leidinys.

74 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems svarbiausia teisė į gyvybę, 68 proc. – teisė į medicininę pagalbą, socialinę apsaugą ir pakankamą gyvenimo lygį, 59 proc. – teisė į nemokamą mokslą ir visiems prieinamą išsilavinimą, dar 58 proc. – teisė į darbą, geras sąlygas ir teisingą užmokestį.

Tačiau teisę į asmens nuosavybę kaip vertybę nurodė tik 36 proc. rusų, teisę į žodžio laisvę – 32 proc. apklaustųjų, teisę į laisvą judėjimą ir priėjimą prie informacijos – 26 proc. Teisę dalyvauti visuomenės ir politiniame gyvenime vertina tik 17 proc., o susirinkimų laisvė svarbi viso labo 15 proc. apklaustųjų.

Teisę dalyvauti visuomenės ir politiniame gyvenime vertina tik 17 proc., o susirinkimų laisvė svarbi viso labo 15 proc. apklaustųjų.

Nemaža dalis rusų įsitikinę, kad dažniausiai yra pažeidžiama jų teisė į gyvenimo kokybę (medicinos pagalbą, socialinę apsaugą – 51 proc.), teisė į kokybišką išsilavinimą ir apmokamą darbą – (41 proc. ir 37 proc.).

Tuo metu pilietines teises rusai brangina gerokai mažiau. Žodžio laisvės suvaržymais susirūpinę vos 10 proc. respondentų.

Netiki politikais, bet tiki lyderiu

„Nezavisimaja gazeta“ rašo, kad šis tyrimas parodė, jog rusams svarbiau socialinės garantijos, nei piliečių teisės.

Laikraštis tai aiškina valdančiojo elito stabilumu, taip pat nepasitenkinimu tuo, kad niekas negina ir neatstovauja pilietinėms teisėms.

Nepatenkinta savo gyvenimu visuomenė savo gretose neaugina politikų, netiki veikiančiais politikais, bet tiki lyderiu.

Dalyvavimas politikoje nelaikomas būdu kažką pakeisti, o teisė naudotis šiuo instrumentu nevertinama.

Trys ketvirtadaliai Rusijos gyventojų neteikia daug svarbos teisei gauti informaciją. Taigi, jiems vienodai, ar jiems meluojama, arba kažkas nepasakoma.

Todėl žmonės nepatenkinti, kaip yra gydomi, norėtų geriau gyventi ir daugiau uždirbti, tačiau šios nuotaikos rinkimuose neatsispindi. Dalyvavimas politikoje nelaikomas būdu kažką pakeisti, o teisė naudotis šiuo instrumentu nevertinama.

Rusai nemano, kad gali ką nors pakeisti

Tuo metu „Moskovskij komsomolec“ mano, kad opozicija ir piliečiai kenčia nuo aukos sindromo ir tiki, kad nuo jų niekas nepriklauso.

„Taip buvo visada“, – teisinasi jie ir dar labiau gilina savo pilietinį neįgalumą.

Pasak laikraščio, rusai netiki galintys daryti įtaką įvykiams šalyje. Jie – skęstančio laivo keleiviai, kurie prilipo prie iliuminatorių vietoj to, kad bandytų užkimšti skyles.

Jie neina į rinkimus – „Vis tiek išrinks už mus“. Ignoruoja mitingus – „Vis tiek išvaikys“. Nekovoja dėl savo teisių – „Gyvi, ir ačiū Dievui. Kad tik nebūtų karo“. Nuleidę rankas žiūri į uždarytas ligonines ir mokyklas – „Valdžiai geriau žinoti, kaip mus gydyti ir ko mokyti“.

Sociologų ir psichologų teigimu, išmokto bejėgiškumo sindromu Rusijoje serga 90 proc. žmonių. Anot laikraščio, tai akivaizdu ir be sociologinių tyrimų.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min