Sekite 15min Google
Beprecedentis atvejis, kai į Seutą iš Maroko plūstelėjo maždaug 50–70 tūkst. žmonių – dešimtys jų žuvo bandydami tai padaryti, o beveik visi kiti jau išvyko – atskleidė ES valstybių nesutarimus migracijos klausimais.
Nuo tada, kai pasirodė pirmieji masinio atvykimo – dažnu atveju apiplaukiant nuo Maroko anklavą skiriantį barjerą – vaizdai, Ispanijos vyriausybė atsidūrė priešpriešoje su daugeliu savo ES partnerių.
Bloko vidaus reikalų ministrai 10 val. (11 val. Lietuvos laiku) prisijungė prie vaizdo konferencijos, galėjusios suteikti galimybę ieškoti bendro sutarimo, tačiau lygiai taip pat galėjusios tapti ir atviro konflikto arena.
Nors Ispanija greitai ėmėsi grąžinti migrantus iš Seutos, kur, jos teigimu, pirmadienį dar buvo likę apie 2,5 tūkst. migrantų, Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo vyriausybė palaiko atviresnį požiūrį į migraciją nei dauguma kitų ES valstybių vadovų.
Griežtesnės linijos reikalaujančioms šalims garsiausiai vadovauja Italija, kurios ministrė pirmininkė Giorgia Meloni užsipuolė Madrido poziciją ir, ypač, neseniai išreikštą siekį suteikti teisinį statusą šalyje jau esantiems dokumentų neturintiems migrantams.
Tiek Italija, tiek Danija praėjusią savaitę pasisakė už tai, kad dėl Seutos krizės Ispanija būtų pašalinta iš Šengeno laisvo judėjimo erdvės – šią idėją Madridas griežtai atmetė, be to, pagal ES taisykles tai bet kokiu atveju teisiškai neįmanoma.
