Dabar populiaru
Publikuota: 2017 spalio 21d. 10:49

Ispanijoje pagilėjus politinei krizei vyriausybė ruošiasi perimti Katalonijos valdymą

Ispanijos ir Katalonijos vėliavos
„Scanpix“/AP nuotr. / Ispanijos ir Katalonijos vėliavos

Ispanijos vyriausybė šeštadienį ketina atlikti precedento neturintį žingsnį – atimti įgaliojimus iš Katalonijos separatistinės vyriausybės, Madridui užsitikrinus tvirtą karaliaus ir Europos Sąjungos palaikymą jo pastangoms užkirsti kelią šalies skilimui.

Premjeras Mariano Rajoy 10 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku pradės savo kabineto posėdį ir išdėstys, kokias galias ketinama atimti iš turtingo rytinio regiono, šiuo metu turinčio plačią autonomiją ir kontroliuojančio savo teisėsaugą, švietimą bei sveikatos apsaugą.

Sprendimas atimti arba suvaržyti šias galias šalį nuvestų į dar neištyrinėtus teisinius vandenis.

Ispanijos karalius Felipe VI penktadienį pasmerkė katalonų „nepriimtiną mėginimą atsiskirti“ ir sakė, kad krizė, išprovokuota spalio 1-ąją surengto referendumo dėl nepriklausomybės, kurį centrinė vyriausybės ir teismai buvo uždraudę, turi būti sprendžiama „teisėtų demokratinių institucijų“.

„Nenorime atsisakyti, ką esame kartu sukūrę“, – pabrėžė jis.

Madridas gali turi galimybę atimti įgaliojimus iš bet kurio maištingo regiono vienoje iš labiausiai decentralizuotų Vakarų valstybių, bet dar niekada nebuvo ja pasinaudojęs.

Autonomijos klausimas yra labai opus Katalonijoje, kurios savarankiškumas buvo panaikintas per Ispanijos karinės diktatūros laikotarpį. Šis regionas, turintis 7,5 mln. gyventojų, įnirtingai gina savo savitą kalbą ir kultūrą.

„Kritinis taškas“

Bijoma, kad Madridui pamėginus įvesti bet kokį tiesioginį valdymą regione gali kilti neramumų. Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as sakė, kad toks žingsnis tikriausiai paskatintų regiono įstatymo leidėjus vienašališkai paskelbti nepriklausomybę.

Tačiau M.Rajoy penktadienį sakė, kad Ispanija yra pasiekusi „kritinį tašką“ po kelias savaites trukusios politinės aklavietės. Premjeras pažymėjo, kad jo vyriausybė privalo imtis veiksmų, kad užkirstų kelią teisinės valstybės principų „likvidacijai“.

M. Rajoy tikriausiai paskelbs planus perimti Katalonijos teisėsaugos pajėgų, turinčių 16 tūkst. pareigūnų, kontrolę. Regiono policijos vadui Josepui Lluisui Trapero gresia iki 15 metų laisvės atėmimo už antivyriausybinę veiklą ir nesugebėjimo suvaldyti separatistų protestų prieš referendumą.

Madridas taip pat gali inicijuoti naujus regiono valdžios rinkimus ir surengti juos jau sausį. Manoma, kad vyriausybė šį žingsnį laiko priimtiniausiu būdu išspręsti ilgiausiai užsitęsusią politinę krizę nuo 1977 metų, kai šalis grįžo prie demokratijos.

M. Rajoy ketina šeštadienį po pietų surengti spaudos konferenciją ir paskelbti savo planus. Jiems dar turėtų pritarti Senatas, kontroliuojamas premjero konservatyvios Liaudies partijos, o šis procesas gali trukti apie savaitę.

Penktadienį per prestižinių Astūrijos princesės premijų teikimo ceremoniją karalius Felipe pareiškė, kad Katalonija yra „neatsiejama XXI šimtmečio Ispanijos dalis“.

„Pragariška netvarka“

Šioje ceremonijoje dalyvavę ES lyderiai, atvykę atsiimti apdovanojimo už santarvės Europoje skatinimą, sakydami padėkos kalbas ragino gerbti įstatymų viršenybę. Jų pareiškimai vertinami kaip netiesioginis palaikymas Madrido pozicijai.

„Kai kurie sėja nesantaiką, sąmoningai nepaisydami įstatymų“, – per ceremoniją šiauriniame Ovjedo mieste sakė Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani.

„Praeityje galimybė perbraižyti sienas, pateikiama kaip dangiškoji panacėja, pernelyg dažnai virsdavo pragariška netvarka“, – pabrėžė jis.

Įtampa išlieka didelė, o nepriklausomybės šalininkai šeštadienio vakarą planuoja surengti eitynes Barselonoje ir raginti paleisti dviejų įtakingų separatistų judėjimų lyderius Jordi Cuixartą ir Jordi Sanchezą. Šie veikėjai nuo pirmadienio laikomi arešte, pareigūnams atliekant tyrimą dėl jų įtariamos antivyriausybinės veiklos.

C. Puigdemont'as sakė turįs mandatą paskelbti nepriklausomybę, nes per referendumą, kurį temdė griežti policijos veiksmai prieš rinkėjus, 90 proc. balsavusiųjų pasakė „taip“ suverenumui. Tačiau rinkėjų aktyvumas buvo tik 43 proc., nes daug Ispanijos vienybės šalininkų, Konstituciniam Teismui paskelbus referendumą neteisėtu, jame nedalyvavo.

Apklausos rodo, kad regione, generuojančiame apie penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto, atsiskyrimo šalininkų ir priešininkų stovyklos yra apylygės.

Suverenumo šalininkai sako, kad jų turtingas regionas per daug atiduoda nacionalinei ekonomikai paremti ir kad atsiskyrusi Katalonija klestėtų. Tačiau jų oponentai teigia, kad būdama Ispanijos dalis Katalonija yra stipresnė ir kad atsiskyrimas virstų ekonomine ir politine katastrofa.

Po referendumo jau beveik 1 200 bendrovių perkėlė savo būstines į kitus Ispanijos regionus, siekdamos išvengti nestabilumo.

Madridas šią savaitę pablogino nacionalinės ekonomikos augimo prognoze ir pareiškė, kad tvyrant netikrumui dėl Katalonijos šalies ūkis šiai metais augs ne 2,6 proc., o 2,3 procento.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

05:03
01:30
02:50

Maistas

Kinas

Parašykite atsiliepimą apie 15min