Veidas persodintas jaunam ūkininkui, kuris 2005 metais patyrė sunkų sužalojimą neatsargiai elgdamasis su šaunamuoju ginklu. Nuo to laiko jis galėjo kvėpuoti ir maitintis tik per specialius įtaisus; jis negalėjo aiškiai kalbėti. Anksčiau atliktos devynios operacijos nedavė reikiamų rezultatų ir gydytojai ryžosi unikaliai operacijai.
Pacientas, kurio pavardė kol kas neskelbiama dėl medicininės etikos, iš donoro gavo veido raumenis, odą, nosį, lūpas, žandikaulį su dantimis, gomurį ir skruostikaulius.
Operacija truko beveik parą. Ją atliko daugiau kaip 30 gydytojų brigada, vadovaujama daktaro Joano Pere Barreto.
Iš pradžių chirurgai sujungė minkštuosius veido audinius ir susiuvo arterijas ir venas. Įsitikinę, kad kraujotaka atstatyta, persodino kaulus ir nervų skaidulas.
Sveikstančio paciento veide liko randai ant kaktos ir kaklo, tačiau, pasak daktaro J.P.Barreto, su laiku jie taps mažiau pastebimi.
Pacientas jau matė savo veidą. Tai įvyko praėjus savaitei po operacijos. Jis pats paprašė atnešti veidrodį, tam pritarė ir psichologai.
„Ligonis reagavo gerai, nusiramino ir liko patenkintas“, – pasakojo J.P.Barretas. Tokią veido persodinimo operaciją pirmieji galėjo atlikti britų gydytojai, tačiau Veido transplantologijos tyrimo centro vadovas profesorius Peteris Butleris ir jo komanda jau keletą mėnesių laukia tinkamo donoro.
Profesorius P.Butleris pasveikino ispanų kolegas su šiuo laimėjimu.
Tai vienuoliktoji veido audinių persodinimo operacija pasaulyje, tačiau prieš tai buvusios operacijos buvo tik dalinės.
Pirmą kartą veido persodinimo operacija atlikta 2005 metais prancūzei Isabelle Dinoire, kurią apkandžiojo jos pačios šuo.
Panašios operacijos atliekamos JAV ir Kinijoje. Pirmą kartą Ispanijoje dalinė veido persodinimo operacija buvo padaryta 2009 metų rugpjūtį.