Ispanijos teismo „Audiencia National" teisėjų kolegija dešimčia balsų prieš penkis sustabdė teisėjo Baltasaro Garzono praėjusį mėnesį priimtą sprendimą dėl 19 kapaviečių kasinėjimo. Dabar vyksta didelio masto tyrimas, mėginant nustatyti per pilietinį karą ir F.Franco valdymo pradžioje maždaug 114 266 dingusių žmonių palaidojimo vietas.
„Veiksmus, susijusius su palaikų ekshumavimu būtina sustabdyti, kol teismas išspręs klausimus, kilusius prokurorui dėl teisėjo kompetencijos priimti tokį nutarimą", – sakoma penktadienį kolegijos priimtame nutarime.
Vienoje šių kapaviečių, spėjama, palaidotas ir garsusis XX amžiaus ispanų poetas Federico Garcia Lorca. Rengiantis jį atkasti ketvirtadienį, kaip buvo nurodyta B.Garzono, kilo abejonių dėl ekshumacijos viešumo.
Kapą turėjo atkasti privačiai
Pasak jo, atkasant kapą Pietų Ispanijoje, kuriame, kaip manoma, yra dar trijų žmonių palaikai, „turi būti išsaugotas aukų ir jų giminaičių privatumas bei orumas.Bendrą kapą, kuriame guli F.G.Lorcos palaikai, ketinta atkasti privačiai, nes to pareikalavo poeto giminės ir tokią nutartį ketvirtadienį priėmė „Audiencia Nacional" teisėjas Santiagas Pedrazas.
Pasak jo, atkasant kapą Pietų Ispanijoje, kuriame, kaip manoma, yra dar trijų žmonių palaikai, „turi būti išsaugotas aukų ir jų giminaičių privatumas bei orumas".
Jis taip pat nurodė, kad giminaičiams turi būti iš anksto pranešta, kada įvyks palaikų ekshumacija, kad jie galėtų ten dalyvauti.
Garcia Lorca giminės iki šiol prieštaravo, kad kapas būtų atkastas. Manoma, kad jame taip pat guli dviejų anarchistų toreadorų ir mokytojo kūnai. Juos visus galėjo nušauti generolo Francisco Franco šalininkai 1936 metų rugpjūtį.
Šį kapą atkasti paprašė vieno bendrame kape, kaip spėjama, palaidoto vyro giminės.
Vienas garsiausių ispanų poetų
Poetas buvo nužudytas Ispanijoje įsiliepsnojant 1936-39 metų pilietiniam karui, kaip ir daugelis kitų žmonių.
Vienas garsiausių XX amžiaus ispanų poetų, neslėpęs savo homoseksualumo, Garcia Lorca buvo nužudytas, kai jam buvo 38-eri. Savo kūryboje jis rašė universaliomis temomis, tokiomis kaip meilė, mirtis, aistra, žiaurumas ir neteisybė.
Poeto gyvenimą tyrinėjantis airių mokslininkas Ianas Gibsonas sako, kad poeto palaikų ekshumacija padėtų atskleisti poeto mirties aplinkybes ir tikslią jo palaidojimo vietą.
„Labai negerai visiems ir Lorcos giminaičiams, kad egzistuoja daugybė poeto žūties versijų", – sakė mokslininkas agentūrai. Jis pridūrė, kad poeto palaikų radimas padėtų nustatyti, ar poetas prieš nužudymą buvo kankinamas, kuo jis pats yra įsitikinęs.
I.Gibsonas yra įsitikinęs, kad poeto ir kitų trijų vyrų palaikai guli netoli alyvmedžio, nuo to laiko žyminčio memorialinį parką, tuo tarpu kiti tvirtina, kad jie yra užkasti 400 metrų nuo tos vietos.„Aš nenoriu matyti ekshumacijos, negalėčiau sulaikyti skausmo, matydamas Lorcos palaikus. Mane ištiktų širdies smūgis", – pridūrė Ianas Gibsonas. Jo knygą „Federico Garcia Lorca gyvenimas" (Federico Garcia Lorca: A Life) dienraštis "the New York Times" išrinko geriausia 1989 metų knyga.
I.Gibsonas yra įsitikinęs, kad poeto ir kitų trijų vyrų palaikai guli netoli alyvmedžio, nuo to laiko žyminčio memorialinį parką, tuo tarpu kiti tvirtina, kad jie yra užkasti 400 metrų nuo tos vietos.
„Lorcos palaikų suradimas būtų paskata ieškoti kitų dingusių žmonių, nes mes kalbame apie garsiausią asmenį, dingusį per pilietinį karą", – tvirtino 69-erių knygos autorius.
Istorikai apskaičiavo, iš viso žuvo 500 tūkst. žmonių per Ispanijos pilietinį karą, kuris kilo generolui F.Franco pradėjus sukilimą prieš kairiųjų valdžią.
F.Franco režimas pagerbė visus žuvusius ar nužudytus savo šalininkus. Tačiau visoje šalyje liko šimtai nepažymėtų kapaviečių, kuriuose guli iki 30 tūkst. jo priešininkų.
1977-aisiais, dviem metams prabėgus po generolo F.Franco mirties, visos partijos sutarė užmiršti pilietinį karą ir diktatūros laikotarpį. Tuo metu Madridas paskelbė amnestiją generolo valdymo metais padarytiems nusikaltimams.
Tačiau pastaraisiais metais šis „pacto de olvido" arba „užmaršties paktas" pamažu pradėjo trupėti, nes kūrėsi asociacijos žmonių, norinčių susigrąžinti dingusių be žinios artimųjų palaikus.