Luisas Garcia, gydytojas iš Peru, gimtinėje mediciną studijavo devynerius metus, vėliau penkerius metus dirbo, sėkmingai šalindavo apendiksus, atlikdavo Cezario pjūvius ir kitas operacijas. Prieš ketverius metus vyras emigravo į Pietų Kaliforniją. Vietiniame koledže imigrantas specializavosi pagyvenusių žmonių priežiūroje.
Deja, pinigus Garcia uždirba prižiūrėdamas kates ir šunis.
Garciai nepavyko įgyvendinti visų JAV mediko licencijos reikalavimų. Neseniai atlikta studija tokius atvejus įvardina kaip „smegenų švaistymą“. Tai yra išsilavinę ir tinkamus įgūdžius turintys profesionalai, kurie galėtų užimti tuščias vietas Kalifornijos ir kitų valstijų medicinos bei informatikos sektoriuose.
Istoriškai JAV visuomet gaudavo geriausius imigrantus. Tačiau į varžybas dėl pasaulinio talento įsitraukiant vis daugiau žaidėjų, JAV praranda savo konkurencinį pranašumą. „Jaučiuosi pasimetęs“, – tikino Garcia. „Man gėda kalbėti su namiškiais ir pasakoti, kaip rūpinuosi kačiukais. Tačiau esu tikras, kad vieną dieną galėsiu dirbti pagal specialybę, nes yra daug žmonių, kuriem reikia mano pagalbos“.
Visoje šalyje daugiau nei 1.3 milijonai aukštąjį išsilavinimą turinčių legalių imigrantų yra bedarbiai arba dirba „juodesnius” darbus: indų plovėjais, taksi vairuotojais ir t.t. Duomenis pateikia tyrimą atlikęs Vašingtono Migracijos Politikos Institutas. Beveik ketvirtis šių likimo brolių gyvena Kalifornijoje.
Iš Pietų Amerikos ir Afrikos atvykusiems profesionalams darbo rinkoje sekasi sunkiau nei jų kolegoms iš Azijos ir Europos. Pagrindinės kliūtys: nesklandi anglų kalba bei akademinių ir profesinių diplomų nepripažinimas.
Pavyzdžiui, JAV medicinos sistema dažnai reikalauja akušerio ir terapeuto kursų, kurie nereikalaujami kitose šalyse, tikino Julie Hughes-Lederer, Los Andželo apygardos regioninės sveikatos darbo išteklių centro vadovė.
Egzaminai mediko licencijai gauti taip pat labai skiriasi. JAV pirmenybė teikiama testams, kurie yra sunkesni už kitose šalyse taikomus rašinio tipo egzaminus.
„Žmonėms tenka įveikti daug techninių kliūčių“, – teigia Hughes-Lederer. „Mes neabejojame jų sugebėjimais ir potencialu. Žinom, kad darbą jie moka dirbti“.
Imigrantai tikina, jog šioms kliūtims įveikti dažniausiai pristinga laiko ir pinigų. 50-ies metų Arsalas Awanas į JAV iš Pakistano atvyko 1985-aisiais, kai tik gavo savo teisės diplomą.
Tačiau naujoje šalyje profesinės karjeros ambicijų teko atsisakyti. Pakistane mirė tėvas, todėl šeimai skubiai reikėjo pinigų. Vyras pradėjo dirbti neapmuitinamų prekių parduotuvėje, vėliau sekė darbas radijuje, galiausiai duoną pradėjo uždirbti vairuodamas taksi. Awanas taksi variuotoju dirba jau 15 metų, kasdien po 12 valandų.
„Visuomet norėjau dirbti teisės srityje, tačiau tam reikia labai daug mokytis, o laiko nebuvo“, – kalbėjo Awan.
Michaelas Fixas, Migracijos Politikos Instituto viceprezidentas, tikina, jog šiandien būtina daryti viską, kad profesionalūs imigrantai gautų reikalingas licencijas, kadangi į pensiją greitu metu pasitrauks visa derlingoji 77 mln. karta, atvirai vadinama talentingiausia darbo jėgos karta istorijoje. Šių žmonių pasitraukimas paliks daug skylių, kurias galėtų užpildyti imigrantai.
Be to, Kalifornijai jau dabar stinga gydytojų, kalbančių ne viena kalba. Ispanakalbiai sudaro daugiau nei trečdalį Kalifornijos gyventojų, tačiau vos penkis procentus gydytojų ir seselių.
Institutas parėžia, jog konkurencija dėl profesionalų aštrėja. Ypač agresyvios tapo Kanada ir Australija, siūlančios imigrantams palankesnes programas.
„Istoriškai JAV visuomet gaudavo geriausius imigrantus“, – tikina instituto analitikė Jeanne Batalova. „Tačiau į varžybas dėl pasaulinio talento įsitraukiant vis daugiau žaidėjų, JAV praranda savo konkurencinį pranašumą“.
