Už privatumo įstatymų nesilaikymą Costas Vaksevanis galėjo sėsti į kalėjimą dvejiems metams. Tačiau jis įsitikinęs: kaltinimai – politiniai, o ne teisiniai. Redaktorius išspausdino asmenų sąrašą, kuris atitiko dabartinės Tarptautinio valiutos fondo vadovės Christine Lagarde sąrašą, sudarytą dar prieš dvejus metus, kai ji ėjo Prancūzijos finansų ministrės pareigas.
C. Lagarde sąrašą perdavė Graikijos valdžiai, kad ši tvarkytųsi su labiausiai mokesčių vengiančiais turtuoliais ir taip įgyvendintų keliamus reikalavimus skoloms karpyti. Tačiau sąrašas, kuriame ir stambūs verslininkai, ir įtakingi valdininkai, liko gulėti stalčiuose. C. Vaksevanis, ištraukęs jį į dienos šviesą, užmynė ant žaizdos.
„Sprendimą galima traktuoti kaip politinių pokyčių rezultatą. Jis rodo, kaip svarbu buvo atskleisti C. Lagarde sąrašą, ypač kai visa tai svarstoma parlamente“, – sakė žurnalo „Hot Doc“ redaktorius C. Vaksevanis.
Kaltintojai pabrėžė, kad nėra jokių įrodymų, jog sąraše įvardyti asmenys vengė mokesčių ir esą publikacija neatsakingai kursto aistras dėl ekonomikos sunkmečio kenčiančioje visuomenėje. Tačiau vargu ar Graikijos žurnalistas siekė tuoj pat nuteisti turtinguosius. Jis argumentuoja, kad sąrašą skelbti buvo būtina, nes jis paprasčiausiai taip ir nepasiekė teisėsaugos institucijų, todėl joks nepriklausomas teisinis ar parlamentinis tyrimas nė negalėjo prasidėti.
„Šiandien buvo sprendžiamas ne žurnalisto likimas ir net ne laisvos žiniasklaidos klausimas. Buvo sprendžiama, ar skaidrumas ir atskaitomybė sugrįš į Graikijos politinį gyvenimą“, – komentavo teisininkas Harris Ikonomopoulos.
Graikijoje protestuotojai dažnai kaltina valdžią viduriniosios klasės sąskaita pataikaujant bankininkams.
