ISW atkreipia dėmesį, kad po Izraelio smūgių Iranui birželio 13 d. „Brent“ rūšties naftos ateities sandorių kainos pakilo daugiau kaip 5 proc. iki 74,47 JAV dolerio už barelį.
2024 m. Rusijos pajamos iš naftos ir dujų sudarė apie 30 proc. visų federalinių pajamų. Instituto analitikų vertinimu, tai parodo, kokį svarbų vaidmenį šios pajamos atlieka finansuojant Rusijos vyriausybės išlaidas.
ISW anksčiau vertino, kad dėl vis griežtesnių ekonominių sankcijų mažėja Rusijos galimybės ilgą laiką tęsti karą Ukrainoje.
Instituto teigimu, jei naftos kaina ilgesnį laiką išliks aukšta (pvz., daugiau nei 60 JAV dolerių už barelį), Rusija gali tuo pasinaudoti, kad atlaikytų ekonominius iššūkius ir finansuotų užsitęsusį karą Ukrainoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau yra išreiškęs susirūpinimą dėl krentančių naftos kainų, leisdamas suprasti, kad šis mažėjimas greičiausiai destabilizuos Rusijos ekonomiką.
Rusijos pareigūnai daugiausiai smerkė birželio 13 d. Izraelio smūgius Iranui, o V.Putinas ir toliau siūlėsi įsitraukti į derybas dėl Irano branduolinės programos. Birželio 13 d. V. Putinas atskirai kalbėjosi telefonu su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu ir Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu.
Penktadienį Izraelis surengė didelę ataką, nukreiptą į Irano branduolinius objektus ir karines bazes. Žuvo Irano kariuomenės vyresnieji vadai ir šeši mokslininkai.
Atsakydamas į Izraelio smūgius, Iranas naktį iš penktadienio į šeštadienį taip pat paleido raketas į Izraelį. Naktį Tel Avive, Jeruzalėje ir Teherane girdėjosi sprogimai.
