Tikėtiną „Orešniko“ gedimą užfiksavo į šiaurę nukreipta kamera Donecke. Vaizdo įraše matyti, kaip šiai raketai būdingos šešios šaudmenų dalys nukrenta okupuotų Avdijivkos ar Jasynuvatos rajone – maždaug 40 kilometrų nuo fronto linijos, kur galėjo būti Rusijos kariuomenės pozicijos, pažymi ISW.
Pirmas „Orešniko“ paleidimas nepavyko?
Gegužės 24 d. naktį per smūgį Kyjivui stebėjimo kanalai pranešė, kad apie 1 val. nakties buvo paleista pirmoji raketa „Orešnik“, tačiau informacijos apie tai, kur ji pataikė, nebuvo. Matyt, raketa sugedo pakeliui į Ukrainos sostinę, po to Rusijos kariuomenė paleido antrąjį nebranduolį „Orešniką“, kuris pasiekė Bila Cerkvę.
Pasak „Conflict Intelligence Team“ įkūrėjo Ruslano Levijevo ir Rusijos ginkluotosioms pajėgoms artimo kanalo „Fighterbomber“, šio smūgio taikinys buvo oro bazė.
Po atakos prieš Kyjivą Rusijos gynybos ministerija pranešė apie „Orešniko“ raketų panaudojimą daugiskaita, tačiau tikslaus paleistų raketų skaičiaus neatskleidė. Ministerija pavadino šį smūgį „atsakymu į Ukrainos teroristinius išpuolius“ ir pranešė, kad „visi numatyti objektai buvo sunaikinti“.
Vieno „Orešniko“ kaina – apie 50 mln. JAV dolerių
Ukrainos gynybos ministerijos agentūra „ArmyInform“ apskaičiavo, kad gegužės 24 d. smūgiui Kyjivui Rusija išleido 361 mln. JAV dolerių, iš kurių apie 50 mln. dolerių sudarė „Orešnik“. Jei bus patvirtintas antrosios tokios raketos paleidimas, atakos kaina išaugs iki 411 mln. dolerių, rašo ISW.
Tuo tarpu „Orešniko“ panaudojimas nesužavėjo net vadinamųjų „Z“ tinklaraštininkų, kurie jį pavadino „parodomuoju“.
Kanalas „Rybar“ rašė, kad smūgis naudojant „kinetinius muliažus“ labiau kuria psichologinį efektą, kuris „kaskart vis mažėja“. Kanalas „Dva majora“ atkreipė dėmesį į „strateginio ar bent simbolinio“ tikslo nebuvimą, o „karinis korespondentas“ Vladimiras Romanovas teigė, kad Rusijos gynybos ministerija „kvailai“ smogė „labai brangiai kainuojančia geležimi į žemę vardan gražaus paveikslėlio“, kuriuo niekas, išskyrus pensininkus, netiki.
