J.Dempsey manymu, Europa turi susitaikyti su tuo, kokia yra dabartinė Baltųjų rūmų administracija, ir blaiviai įvertinti saugumo padėtį, kurioje pati yra atsidūrusi.
Ekspertė sutiko duoti išskirtinį interviu 15min portalui ir įvertinti NATO vadovų susitikimo Briuselyje rezultatus bei Aljanso perspektyvas.
– Kokias išvadas galime padaryti po šio paskutinio NATO vadovų susitikimo?
– Galime kalbėti apie tai, kad Europos sąjungininkai turės išmokti bendrauti su nauja JAV valdžia, susidurs su kitokia atmosfera Vašingtone. Europa turės pasitempti gynybos finansavimo srityje, permąstyti, kaip galės apginti save be amerikiečių pagalbos. Žinutė iš Vašingtono pusės buvo pakankamai aiški: seni geri laikai pasibaigė, Aljansas turi tapti rimtai apie gynybą mąstančia sąjunga, o ne diskusijų klubu. Tokia būtų mano interpretacija.
– Ar sutinkate, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas argumentuotai kritikavo NATO sąjungininkes dėl per mažai gynybai skiriamo dėmesio ir finansų?
– Tam tikra prasme, taip. Bet sąjungininkai buvo sulaukę tokios kritikos ir anksčiau: dėl per menko finansavimo, dėl neatliekamų modernizavimo darbų, dėl išlaidavimo ne ten, kur dera. Trumpas išsakė savo mintis ir šokiravo Europos lyderius.
Jis paliko nemalonią nuotaiką, tačiau dabar europiečiai turi kažko imtis.
Tuo pat metu jis savo kalboje neužsiminė apie 5-ąjį straipsnį, bendros gynybos susitarimą. Kalbama, kad jis buvo patvirtintas iškilmingos vakarienės metu, tačiau jokių įrašų nėra. Jis paliko nemalonią nuotaiką, tačiau dabar europiečiai turi kažko imtis. Ir tas kažkas tikrai nėra įsižeidimas ir NATO išsižadėjimas, europiečiai tikrai negali sau to leisti.
– Užsiminėte apie būtinybę gintis patiems. Ar tai reiškia, kad Europoje formuosis saugumo struktūra, kurioje dominuos Vokietija ir Prancūzija?
– Kol kas per anksti kalbėti. Suprantu, kad tai Baltijos valstybėms rūpimas klausimas. Ekonomine ir politine prasme Vokietija ir Prancūzija neabejotinai yra centrinės valstybės ir galima spėti, kad Berlyno-Paryžiaus jungtis sustiprės Emmanuelio Macrono valdymo metu. Gynybos srityje kol kas sunku pasakyti, kas nutiks.
Savo kalboje po susitikimo Vokietijos kanclerė Angela Merkel pabrėžė transatlantinių ryšių svarbą ir tame pačiame kontekste pareiškė, kad Europa negali būti tik statistė. Berlynas ir Paryžius gali atlikti postūmį, tačiau tas postūmis nebus tolyn nuo Vašingtono, nes be amerikiečių kol kas gynyba neįsivaizduojama, o be to, tai gerokai sustiprintų Vakarus.
Trumpo administracija yra tai, su kuo teks susitaikyti, nes europiečiai neturi galimybių patys užtikrinti savo bendrą saugumą. Dabar procesą galima pavadinti kaip betvarkės sutvarkymą, o ne namo griovimą. Jei europiečiai pasitemps, jie bus kur kas stipresni derybose su amerikiečiais.
– O kaip vertinate Europos Komisijos vadovo Jeano-Claude'o Junckerio stumiamą Europos Sąjungos karinių pajėgų idėją?
– Jis nuolat tai siūlo. Galbūt kada nors tai ir bus prasmingas pasiūlymas, tačiau ne ryt ir ne per artimiausią dešimtmetį. Mes tam nesame pasiruošę nei karine, nei politine prasme.
– Tai nematote alternatyvos NATO, kurią galėtų pasiūlyti europiečiai?
– Ne. Matau galimybę, kad europiečiai turėtų gerokai stipresnę koaliciją paties Aljanso viduje. Žiūrėkite, Europos Sąjunga ir NATO puikiai gali derinti savo veiksmus, dalytis pajėgumais vienose ar kitose srityse, turėti bendrą gynybos strategiją ir tam užtenka politinės valios.
Turėtų būti kalbama ne apie Trumpo piktus pasisakymus, o apie realistinius saugumo uždavinius, kuriuos galėtume išspręsti. Bėda čia ta, kad amerikiečiai ir europiečiai niekada nesusėdo kartu ir nepaklausė vieni kitų – ko mes iš jūsų norime? Ir kaip mes galėtume išnaudoti turimą bendrą potencialą? Dabar Aljansas mato karą Sirijoje, Rusijos grėsmę ir net nesusėda apie tai pakalbėti.
– O dabartinė Baltųjų rūmų administracija pajėgi apie tai kalbėti? Ar jie turi planą?
Vakarų struktūra, tokia, kokia ji yra dabar, yra per daug svarbi Europai, kad būtų galima tiesiog nesikalbėti ir pasitraukti.
– Tokiems pokalbiams reikia tik politinės valios. Europiečiai tik turi kalbėti vienu balsu ir atrasti bendrą poziciją su JAV, Kanada, Australija. Vakarų struktūra, tokia, kokia ji yra dabar, yra per daug svarbi Europai, kad būtų galima tiesiog nesikalbėti ir pasitraukti. Tai būtų visiškas kozirių perdavimas Rusijai ir kitoms autoritarinėms valstybėms, kurios mato priešpriešą su Vakarų pasauliu.
– Tai jūs nesureikšminate Donaldo Trumpo pasisakymų apie tai, kad NATO atgyvenusi organizacija, kad bus ginami tik tie, kurie mokės?
– Nesakiau, kad to nesureikšminu. Bet turėkime galvoje, kad ta citata buvo pasakyta tik kartą ir po to panašių pasisakymų niekas negirdėjo. Turime pamatyti NATO kitoje šviesoje ir suprasti, kad tai yra mūsų pačių poreikis. Jūs esate iš Lietuvos, kiek Lietuva skiria gynybai?
– Apytiksliai 1,8 procento biudžeto.
– Na va, matote. Tas gynybos finansavimo klausimas nėra skirtas amerikiečių norų patenkinimui, tai yra jūsų šalies piliečių saugumo klausimas. Manau, kad tai yra toks dalykas, kur pamokslavimas nereikalingas, nes gyvename pasaulyje, kuris pilnas visokių netikėtų pavojų, ir saugumas turėtų būti labai svarbus klausimas.
Be to, tas dviejų procentų klausimas gali būti ir destruktyvus. Reikia žiūrėti, kaip leidžiami pinigai. Štai Graikija viršijusi dviejų procentų ribą, tačiau 70 proc. gynybos biudžeto išleidžiama personalo išlaikymui. Dar vienas dalykas... Manau, kad europiečiai turėtų nustoti švaistyti pinigus ir pirkti gerokai mažiau tankų, pėstininkų kovos mašinų, artilerijos sistemų, povandeninių laivų ir kitos technikos, kurią turi ir kitos valstybės.
Jei pradėtume veikti sistemingai ir turėtume bendrą gynybos sistemą, galėtume tas lėšas panaudoti kur kas prasmingiau.
– Kur turėtume išleisti tuos gynybos biudžeto pinigus?
– Šito aš jums negaliu pasakyti, tik konstatuoju, kad suvieniję sistemas iššvaistytume gerokai mažiau. Pensijos, išmokos ir kiti dalykai yra svarbūs visų Europos valstybių gyventojams, bet tuo pat metu turėtume padėti jiems suprasti ir saugumo iššūkius.
Manau, kad kibernetinio saugumo srityje Europos Sąjungos ir NATO bendradarbiavimas turėtų būti gerokai, gerokai glaudesnis.
Turime pažeidžiamas kibernetines sistemas, atakos, kurios kelia grėsmę visai infrastruktūrai: atominėms elektrinėms, elektros perdavimo stotims, geležinkelio stotims, oro uostams... Manau, kad kibernetinio saugumo srityje Europos Sąjungos ir NATO bendradarbiavimas turėtų būti gerokai, gerokai glaudesnis.
– Apibendrinkime. Kaip suprantu, jūs manote, kad Angelos Merkel pasisakymas, kad europiečiai dabar turės spręsti likimą savo pačių rankomis, yra ne prastų santykių su JAV konstatavimas, o tiesiog realistinis požiūris?
– Ji žino, kad Europa privalo tapti labiau integruota, veikti vieningiau. Tokia buvo jos idėja, kuri buvo neteisingai interpretuota, atmetus visa kita, ką jis sakė savo kalboje. Ji patvirtino, kad transatlantiniai ryšiai išlieka tokie pat svarbūs, bet aišku, kad europiečiai turi patys spręsti savo likimą – juk mes Europos Sąjungos nariai. Tai buvo žinia populistiniams judėjimams ir euroskeptikams, kurie bando Europą suskaldyti.
– Kodėl tada pasklido ši klaidinga interpretacija apie Europos ir JAV santykių atšalimą?
– Nes žmonės neklausė visos kalbos! Naujienų agentūros gavo visą kalbą, bet pasirinko kelias svarbesnes citatas be konteksto. Be to, Angela Merkel šiuo metu vykdo rinkimų kampaniją ir ji bando išlaikyti galią.
Reikia suprasti, kad jai tenka uždavinys didinti gynybos biudžetą, stiprinti saugumo struktūrą, įtikinti vokiečius, kad tai verta daryti, drauge susiduriant su opozicijos priekaištais, ir jei britų ar amerikiečių žurnalistai nesupranta, kokia jos situacija, tai nėra geros naujienos. Turėtume suprasti, su kokiais iššūkiais ji susiduria.
