Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Įtakos sferų pasidalijimas pasaulyje tampa įmanomas?

3. Donaldas Trumpas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Donaldas Trumpas
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Iki šiol Vakarų santykiuose su Rusija pastaroji buvo pagrindinis nežinomasis, tačiau po JAV prezidento rinkimų atsirado dar vienas ir gali būti, kad susitarimas dėl įtakos sferų pasidalijimo tapo įmanomesnis. Taip LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ kalba Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Vytautas Keršanskas.

„Rusija visuomet būdavo ir nežinomasis, ir kiekvieno JAV prezidento galimybė perkrauti santykius. Tačiau šį kartą nežinomasis yra ir šioje barikadų pusėje. Donaldas Trumpas ir jo politika, elgesys, nenuspėjamumas kampanijos metu ir po jos, jo komandos struktūra kelia nerimo, kad šį kartą galbūt susitarimas įmanomas. Tad šiuo atveju labai svarbu, kiek Kongresas ir kiti svertai bus pajėgūs daryti įtaką užsienio politikai“, – teigia V.Keršanskas.

Susitarimas įmanomas, bet gali būti trumpalaikis

Kaip pažymi laidos dalyviai, JAV politikos veikėjas ir politikos teoretikas Henry Kissingeris ne kartą yra suvaidinęs svarbų vaidmenį JAV politikoje, jo mintys gali būti įtakingos ir D.Trumpui tapus prezidentu.

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas pastebi, kad H.Kissingeris sakė, kad veiksmingiausias būdas spręsti Ukrainos konfliktą būtų susitarti dėl jos, nes Ukraina yra tarp Rusijos ir Europos, tad nepavyks jos ištraukti į Europą.

„Šis žmogus jau prieš dvejus metus siūlė nebijoti kalbėti apie tai, kad Ukraina turi būti federacinė, o iš principo tai reiškia pripažinti Rusijos interesų sferą toje valstybėje. Šį matymą mums reikia pasiimti į šiandieną ir turbūt matyti ir dėlioti, ką jis galėtų pasiūlyti.

Dar vienas labai svarbus dalykas – jo 1969 m. Nixono doktrina. JAV tada buvo įklimpusi į Vietnamo karą, reikėjo perkrovimo ir santykiams su Sovietų Sąjunga, atsirado santykių atlydys. H.Kissingeris suformulavo doktriną, kurioje buvo nubrėžtos tokios gairės: įsipareigojimus NATO sąjungininkams išlaikome, garantuojame jiems ir branduolinį „stogą“, bet visi kiti mūsų partneriai pirmiausia patys turi ginti savo valstybingumą“, – primena L.Kasčiūnas.

Pašnekovas sako bijantis, kad ši logika galėtų imti veikti šiandieną ir tos šalys, kurios yra Amerikos partnerės, kaip Ukraina ar Gruzija, gali būti remiamos diplomatiškai, kažkiek politiškai ar ekonomiškai, bet joms nebus garantuojamas saugumas. Pasak L.Kasčiūno, tai leidžia manyti, kad tai galėtų reikšti tam tikrą įtakų sferų persidalijimą tarp didžiųjų veikėjų.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Laurynas Jonavičius sako, kad, kalbant apie įtakos sferų pasidalijimą, nieko nėra neįmanomo.

„Tai yra idėjos, kurios sklando ore, o kaip jos bus įgyvendintos praktiškai, kol kas sunku pasakyti. Bijoti galima, kad Ukraina, visa erdvė tarp Rusijos ir ES, liks pilkąja zona. L.Kasčiūnas sako, kad ji bus atiduota Rusijos įtakos sferai, ir tam tikra prasme jis yra teisus. Taigi, jei mes to bijome, tuomet – taip, yra ko bijoti, antra vertus, patys ukrainiečiai nepripažins savo priklausomybės Rusijai“, – kalba L.Jonavičius.

Tiesa, pažymi L.Kasčiūnas, nors susitarimo tikimybė yra išaugusi, ne mažiau tikėtina, kad susitarimas galėtų būti labai laikinas.

„Supratę, kad reikalą turi su režimu, kuris, tarkime, bendradarbiavimą kovoje su terorizmu bando išnaudoti geopolitinių sferų persidalijimo tikslais, amerikiečiai atsitraukia. Taip gali būti ir šį kartą.

Negalvokime, kad jie ims ir susitars, o jei ir susitars, susitarimas po kelių mėnesių gali žlugti, kaip ir daugybė kitų susitarimų“, – svarsto L.Kasčiūnas.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min