Iš pirmo žvilgsnio padėtis euro zonoje atrodo gerokai stipresnė nei bet kada anksčiau, net ir Ispanijoje bei Italijoje, kurioms pavyksta pasiskolinti už gana žemas palūkanų normas.
Pastaraisiais mėnesiais euro krizė aprimo. Visų pirma dėkojama Europos centrinio banko vadovui Mario Draghi. Praėjusią vasarą jis paskelbė, kad euras yra ir bus. Jei reikės, centrinis bankas gins bendrą valiutą, išpirks krizės kamuojamų šalių paskolas.
M.Draghi žodžiai buvo lūžis. Nuo tada paskolų palūkanos krizės šalims gerokai sumenko, akcijų rinkos šoktelėjo ir krizė ėmė tolti. Tačiau iš esmės mažai kas pasikeitė. Kai kurie ekonomistai teigia, kad padidėjo tik viltys. Pavyzdžiui, Graikija sumažino savo biudžeto deficitą, keletas valstybių pagerino savo konkurencingumą, tačiau krizės esmė lieka neišspręsta.
„Pažvelgus į duomenis aišku, kad reali ekonomikos padėtis nėra gera, – sako ekonomikos ekspertas Peteris Bofingeris, – Mes vis dar krizės viduryje“. Jo kolega, vieno Manheimo ekonominių tyrimų instituto vadovas Wolfgangas Franzas gana skeptiškas: „Būtų rizikinga sakyti, kad krizė jau už mūsų nugarų“.
Ekonomikos profesorius Hanno Beckas lygina pinigus su skausmą malšinančiais vaistais. „Tabletė mažina simptomus, tačiau kažkada poveikis baigiasi“, – sako jis.
Nieko gero nežada naujausi pranešimai iš Ispanijos, kurioje nekilnojamojo turto gigantė „Reyal Urbis“ susiduria su milijardiniu bankrotu. Susirūpinimą kelia ir Italija. Dėl Kipro gelbėjimo plano Europa taip pat dar nesutaria.
„Kovai su krizės simptomais skiriama daug pinigų, tačiau priežastys nėra pašalintos“, – sako Pforcheimo universiteto ekonomikos profesorius Hanno Beckas. Jis lygina pinigus su skausmą malšinančiais vaistais. „Tabletė mažina simptomus, tačiau kažkada poveikis baigiasi. Tuomet tenka nuspręsti, ar gersi kitą piliulę“, – sako profesorius.
Anot jo, daugelis politikų pirmiausia galvoja apie savo perrinkimą, tad kartais laiku nesiima reikiamų sprendimų. „Politika bijo realių pasekmių“, – sakė H.Beckas.
Bijoma S.Berlusconio sugrįžimo
Italijoje nuotaika gali pasikeisti greičiausiai. Sekmadienį šalyje vyks parlamento rinkimai. Jei į valdžią grįš Silvio Berlusconi, ramybė finansų rinkose greitai baigsis. S.Berlusconi laikomas saugumo rizikos veiksniu. Baiminamasi, kad jam grįžus trečia pagal dydį euro zonos ekonomika vėl atsidurs ties bankrotu.
 |
| Silvio Berlusconi |
S.Berlusconis žada vėl sumažinti savo įpėdinio Mario Monti padidintus mokesčius, nutraukti taupymą. Savo priešininkais rinkimų fone jis pasirinko Angelą Merkel ir Europos centrinį banką, nuo abiejų Italija yra bene labiausiai priklausoma.
Tad ir daugeliui ekspertų neramu. Jei Italija šiurkščiai pažeis taisykles, šalis nesulauks Europos centrinio banko paramos. „Didesni neramumai Italijoje gali paskleisti rimtų problemų visoje euro zonoje“, – sako euro optimistas, Berenbergo banko ekonomistas Holgeris Schmiedingas.
Kipras: parama arba bankrotas
Kiprui gresia bankrotas. Šaliai žūtbūt reikia 17,5 mlrd. eurų, kurie būtų skirti bankų ir finansų sektoriaus paramstymui. Tačiau derybos su euro zonos šalimis ir Tarptautiniu valiutos fondu stringa.
Kipras laikomas mokesčių rojumi, ypač turtingiems rusams. Potencialūs donorai neskuba gelbėti šalies. Vokietiją stabdo rudenį vyksiantys parlamento rinkimai, tad dar vieno milijardinio finansinio pagalbos paketo niekas nesiryžta teikti.
Šiuo metu visos šalys laukia Kipro prezidento rinkimų rezultatų. Pirmajame ture laimėjo konservatorius Nikos Anastasiades. Jis laikomas favoritu ir sekmadienį vyksiančio antro turo rinkimuose.
Neseniai apie paramą Kiprui užsiminė Rusija, kurios oligarchai į šalį yra investavę milijardus dolerių. Tačiau reikia ir Europos Sąjungos pagalbos.
Kokios pasekmės lauktų Kipro, jei šiam nebūtų skirta pinigų, ginčijamasi. Šalis yra gana maža ir ekonomiškai mažai reikšminga. Bet jos bankrotas gali būti vertinamas kaip precedentinis atvejis euro zonoje ir reikštų, kad narės vieną iš savo narių pasmerkė būti nemokia. Ekspertai baiminasi, kad dėl Kipro toks pat likimas ištiks ir Graikiją. Taigi, maža valstybė narė yra visos pinigų sąjungos tvirtybės išbandymas.
Graikija: skolų nurašymas
Daugelis ekspertų mano, kad Graikijai teks ateityje nurašyti dar daugiau skolų. Euro zonos šalys praras savo milijardus. Vokietija, kuri šaliai skyrė didžiausią paramą, nesuinteresuota prisiimti nuostolių, kurie gultų ant mokesčių mokėtojų pečių, juolab prieš Bundestago rinkimus.
Graikijos vyriausybė dar praėjusią savaitę užsiminė, kad skolų nurašymą laiko neišvengiamu. Finansų ministras Yannis Stournaras parlamentui pareiškė, kad skolos būtų nurašytos, jei Graikija vykdys jai iškeltas taupymo užduotis.
Rekordinės Ispanijos skolos
 |
| Reuters/Scanpix nuotr./Ispanija |
Nors Ispanija taupo, šalis slysta į vis gilesnę bedugnę. Pernai valstybės skola išaugo dar labiau nei kada nors anksčiau. Nepavyko išlaikyti tokio paties biudžeto deficito. Prie krizės itin prisideda stipriai prasiskolinęs privatus sektorius. Jau pusantrų metų šalyje nepaliaujamai daugėja blogų paskolų.
Šią savaitę paaiškėjo, kad bankrotas gresia antrai didžiausiai šalyje nekilnojamojo turto bendrovei „Reyal Urbis“. Bendrovė prikaupė 3,6 mlrd. eurų skolų. Susitarti su kreditoriais laiko turima tik iki šeštadienio.
Ir pati vyriausybė išgyvena ne geriausius laikus. Ji kaltinama piniginėmis aferomis. Teigiama, kad premjerui Mariano Rajoy buvo sumokėti „juodi“ pinigai. Premjeras neigia kaltinimus ir kol kas ketina likti savo poste.
Toks fonas Ispaniją taip pat pavertė drebančia euro krizės nare. Anot Šveicarijos ekspertų, jei ispanai nebūtų taupę, recesija būtų dar gilesnė. „Siekiant stabilizuoti skolas, būtinas stiprus atsigavimas“, – gerai žinomą tiesą dėsto ekspertai. Tačiau dėl taupymo priemonių, itin aukšto nedarbo lygio ir privataus sektoriaus prasiskolinimo tai mažai tikėtina.
