Giovanni Castellucci (Džovanis Kastelučis) pripažintas kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir aplaidumo, susijusio su tilto griūtimi Genujoje, kai žuvo 43 žmonės. Tai buvo viena didžiausių šalies infrastruktūros nelaimių.
Teismo salė buvo pilna žmonių, kurie neteko artimųjų per 2018 metų rugpjūčio 14 dieną įvykusią nelaimę, kai per liūtį sugriuvo Morandžio tiltas, buvęs svarbios Prancūziją ir Italiją jungiančios magistralės dalis.
Ketvirtadienio nuosprendis paskelbtas po ketverius metus trukusio teismo proceso, kuriame 57 kaltinamieji buvo teisiami dėl netyčinio nužudymo, transporto saugumo pavojų kėlimo ir oficialių dokumentų klastojimo.
Iš viso teismas ketvirtadienį kaltais pripažino 32 kaltinamuosius.
Prokuratūra prašė skirti laisvės atėmimo bausmes, kurių bendra trukmė viršytų 400 metų, įskaitant 18 metų bausmę G. Castellucci.
Egle Possetti (Eglė Poseti) per tilto griūtį neteko sesers, sūnėno, dukterėčios ir svainio.
Nuosprendis jų nesugrąžins, prieš teismo sprendimą sakė ji naujienų agentūrai AFP.
„Tačiau akivaizdu, kad aukoms svarbiausia, jog tiesa pagaliau išaiškėjo“, – teigė moteris.
Pasak E. Possetti, per kelerius metus trukusį teismo procesą „nė vienas žmogus nepasakė: „Aš prisiimu dalį atsakomybės“. Tai buvo sunku“.
„Šiandien galime pasakyti, kad yra kaltų dėl mūsų artimųjų nužudymo“, – sakė Michele Matti Altadonna (Mikelė Matis Altadona), kurio brolis buvo tarp žuvusiųjų.
„Esame čia dėl savo artimųjų, jų atminimui“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Kai kurių kaltinamųjų advokatai pareiškė, kad nuosprendį apskųs.
Tačiau M. M. Altadonna sakė, kad „dėl keturių vaikų, kuriuos paliko mano brolis (...) mes nepasiduosime, nepasiduosime iki pat Aukščiausiojo Teismo“.
Pagal Italijos įstatymus teisėjai savo sprendimo motyvus turės paskelbti per šešis mėnesius.
Aukų advokatas Raffaele Caruso (Rafaelė Karuzas) sakė, kad Morandžio tiltas sugriuvo ne atsitiktinai.
„Šios griūties, kaip visada sakėme mes ir, visų pirma, prokuratūra, buvo galima išvengti“, – teigė jis.
Italijos susisiekimo viceministras Edoardo Rixi (Edoardas Riksis) savo pranešime nurodė, kad ketvirtadienio sprendimas yra „svarbus žingsnis tiesos ir teisingumo keliu“.
„Griūtis nebuvo lemtingas atsitiktinumas, o rimtų klaidų ir aplaidumo rezultatas tų, kurie privalėjo užtikrinti saugumą. Teisinga, kad atsakomybė pagaliau nustatyta“, – rašė E. Rixi.
„Tiksinti bomba“
Magistratų tyrimo išvados buvo negailestingos: „Nuo tilto atidarymo 1967 metais iki griūties, t. y. po 51 metų, nebuvo atlikti net minimalūs techninės priežiūros darbai, skirti 9-osios atramos lynams sutvirtinti.“
Darbai buvo atlikti kitose dviejose atramose, 10-oje ir 11-oje, ir planuota juos atlikti 9-ojoje, kuri sugriuvo rytinio eismo piko metu.
Prokuroras Walteris Cotugno (Valteris Kotunjas) tiltą pavadino „tiksinčia bomba“.
Dauguma kaltinamųjų buvo „Autostrade per l'Italia“ (ASPI), valdančios beveik pusę šalies greitkelių tinklo, ir už priežiūrą atsakingos inžinerijos įmonės „Spea“ vadovai bei techniniai darbuotojai.
Be G. Castellucci, tarp jų buvo buvęs „Spea“ vadovas Antonino Galata (Antoninas Galata), taip pat Infrastruktūros ministerijos pareigūnai.
Už priežiūrą atsakingas ASPI vadovas Michele Mitelli (Mikėlė Mitelis) nuteistas kalėti 11 metų, o antras pagal rangą grupės narys Paolo Berti (Paolas Bertis) – penkeriems metams ir šešiems mėnesiams.
G. Castellucci buvo kaltinamas atidėliojęs darbus 9-ojoje atramoje. Jis jau atlieka bausmę už savo vaidmenį 2013 metų nelaimėje, kai autobusas pralaužė viaduko atitvarus ir žuvo 40 žmonių.
Pagrindinis gynybos argumentas buvo tas, kad tiltas turėjo paslėptą statybos defektą, lynų koroziją, ir būtent tai, o ne priežiūros stoka, sukėlė griūtį.
„Autostrade“ ir „Spea“ pasiekė susitarimą su prokuratūra, pagal kurį valstybei sumokės 29 mln. eurų.
Tragedijos metu „Autostrade“ priklausė „Atlantia“ grupei, kurią kontroliavo turtinga Benettonų (Benetonų) šeima, tačiau kilus visuomenės pasipiktinimui, šeima vėliau perleido savo akcijas valstybei.
