Politikos apžvalgininkai neslėpė buvę šokiruoti fakto, kad JAV ir jų pagrindinės sąjungininkės Europoje paisydamos dabartinės politinio korektiškumo ideologijos pasirengusios nusigręžti nuo tris dešimtmečius jų ištikimu strateginiu partneriu buvusio Egipto vadovo.
Izraelio Vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu nurodė žydų valstybės ministrams nekomentuoti politinės situacijos neramumų krečiamame Kaire, kad esant tokiai įtemptai padėčiai nebūtų dar šliūkštelėta alyvos į ugnį.
Tačiau Izraelio prezidentas Shimonas Peresas – ne ministras.
„Mes visuomet didžiai gerbėme ir toliau gerbiame prezidentą Mubaraką“, – sakė Sh.Peresas pirmadienį.
Tuomet jis užsiminė apie praeityje buvusią įtampą dvišaliuose santykiuose. „Nesakau, kad viskas, ką jis darė, buvo teisinga. Tačiau jis nuveikė vieną darbą, už kurį visi esame jam dėkingi, – palaikė taiką Artimuosiuose Rytuose“, – pabrėžė Izraelio prezidentas.
Laikraščių skiltininkai buvo kur kas tiesmukiškesni.
Aviadas Pohorylesas savo straipsnį dienraštyje „Maariv“ pavadino „Kulka į nugarą nuo Dėdės Semo“. Jame jis kaltina prezidentą Baracką Obamą ir valstybės sekretorę Hillary Clinton, kad jie nepaisydami grėsmių vykdo naivią, pasipūtėlišką ir ribotą diplomatiją.
Savo straipsnyje apžvalgininkas kelia klausimą, kas pataria B.Obamai ir H.Clinton „kurstyti Egipto gatvėse siautėjančią minią ir reikalauti galvos asmens, kuris vos prieš penkias minutes buvo drąsus prezidento sąjungininkas... vos ne vienintelis blaivus protas Artimuosiuose Rytuose".
„Skirtingų kartų Amerikos prezidentų politiškai korektiška diplomatija... yra skausmingai naivi“, – rašo A.Pohorylesas.
B.Obama sekmadienį pasisakė už „tvarkingą pereigą“ prie demokratijos Egipte. Prezidentas neparagino H.Mubarako atsistatydinti, bet leido suprasti, kad jo dienos valstybės vadovo poste veikiausiai suskaičiuotos.
B.Netanyahu savaitgalį nurodė ambasadoriams daugiau nei dešimtyje sostinių duoti suprasti tų šalių vyriausybėms, kad Egipto stabilumas yra svarbiausias dalykas, pranešė oficialūs šaltiniai.
„Jordanija ir Saudo Arabija mato reakciją Vakaruose, kaip visi nusigręžia nuo Mubarako, ir tai turės labai rimtų pasekmių“, – rašo dienraštis „Haaretz“, cituodamas vieną pareigūną, kuris pageidavo neskelbti savo pavardės.
Egiptas, galingiausias Izraelio kaimynas, buvo pirmoji arabų šalis, 1979-aisiais sudariusi taiką su žydų valstybe. Egipto prezidentą Anwarą Sadatą, pasirašiusį taikos sutartį, po dvejų metų nužudė egiptietis fanatikas.
Tik po trylikos metų Egipto pavyzdžiu pasekė Jordanija, kurios karalius Husseinas pasirašė antrąjį taikos susitarimą su izraeliečiais. Izraelio vardu šią sutartį pasirašė tuometis ministras pirmininkas Yitzhakas Rabinas, kurį praėjus metams, 1995-aisiais, nužudė žydų fanatikas.
Nuo tada daugiau taikos susitarimų nepasirašyta. Libanas ir Sirija formaliai tebekariauja su Izraeliu.
Priešiškas Iranas smarkiai padidino savo įtaką Artimųjų Rytų konfliktui.
„Kyla klausimas, ar mes laikome B.Obamą patikimu“, – sakė vienas Izraelio pareigūnas, kuris pageidavo neskelbti savo pavardės.
„Dabar atrodo, kad ne. Tai klausimas, skambantis visame regione, ne tik Izraelyje“, – pridūrė jis.
Politikos apžvalgininkas Ari Shavitas dienraštyje „Haaretz“ rašo, kad B.Obama išdavė „nuosaikų Egipto prezidentą, kuris buvo ištikimas Jungtinėms Valstijoms, skatino stabilumą ir nuosaikumą“.
Pasak A.Shavito, stengdamasis palenkti į savo pusę arabų viešąją nuomonę, B.Obama rizikuoja Amerikos kaip supervalstybės statusu ir patikimu sąjungininku.
„Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje lyderiai stebi, kas vyksta tarp Vašingtono ir Kairo. Visi suprato žinią: „Amerikos žodis – nieko vertas“, – rašo A.Shavitas.
