„Prezidentas Bidenas kandidatavo, kad atkurtų mūsų tautos sielą. Jis yra vienareikšmiškai įsitikinęs: Amerikoje nėra vietos neapykantai niekam. Taškas“, – sakoma Baltųjų rūmų atstovės spaudai Karine Jean-Pierre (Karin Žan-Pjer) pareiškime.
„Per ilgai musulmonai ir tie, kurie laikomi musulmonais, pavyzdžiui, arabai ir sikhai, Amerikoje patyrė neproporcingai daug neapykantos kurstomų išpuolių ir kitų diskriminacinių incidentų“, – teigiama jame.
Baltųjų rūmų teigimu, strategija bus rengiama kartu su atitinkamomis bendruomenėmis.
K. Jean-Pierre išskyrė tai, ką pavadino neseniai įvykusiu barbarišku šešiamečio palestiniečių kilmės amerikiečio berniuko nužudymu netoli Čikagos, kurį policija susiejo su vykstančiu Izraelio ir „Hamas“ karu.
JAV vyriausybė jau pradėjo įgyvendinti kovos su antisemitizmu visoje šalyje planą.
Pažadas imtis panašių veiksmų musulmonų bendruomenei apsaugoti nėra naujas, tačiau trečiadienio pareiškimas, atrodo, rodo naują postūmį itin įtemptu metu.
Po kruvino „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį prasidėjęs karas privertė musulmonus amerikiečius baimintis priešiškumo bangos, panašios į tą, kuri kilo po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių.
J. Bideno, kuris su solidarumo vizitu vyko į Izraelį pasimatyti su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi), reakcija į karą sulaukė musulmonų ir arabų amerikiečių kritikos.
80-metis demokratas buvo kaltinamas užmerkęs akis prieš palestiniečių civilių gyventojų kančias Gazos Ruože, tačiau JAV vadovas gynė savo veiksmus, pabrėždamas savo pastangas, kad į apgultą teritoriją patektų humanitarinė pagalba.
Arabų amerikiečių instituto atlikta apklausa parodė, kad arabų kilmės amerikiečių rinkėjai masiškai nusigręžia nuo J. Bideno: parama dabartiniam prezidentui sumažėjo nuo 59 proc. 2020 metais iki 17 proc. dabar.
