Izraelis praeitą savaitę pareiškė, kad jo kariuomenė perims Gazos miesto kontrolę pagal planą, kuriam pritarė ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu) saugumo kabinetas. Šis planas visame pasaulyje sukėlė pasipiktinimo bangą.
Šalies kariuomenės vadas generolas leitenantas Eyalas Zamiras (Ejalas Zamiras) „patvirtino IDF (kariuomenės) operatyvinio plano Gazos Ruože pagrindinius metmenis“, sakoma išplatintame pareiškime.
B. Netanyahu vyriausybė nepateikė tikslaus grafiko, kada Izraelio kariai įžengs į didžiausią teritorijos miestą, kuriame tūkstančiai žmonių rado prieglobstį, pabėgę nuo ankstesnių puolimų.
Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra pranešė, kad pastarosiomis dienomis suintensyvėjo Izraelio antskrydžiai prieš Gazos miestą, o gyvenamieji Zeituno ir Sabros rajonai nukentėjo nuo „labai intensyvių antskrydžių, nukreiptų į civilių namus, galbūt įskaitant ir daugiaaukščius pastatus“.
Žinia apie kariuomenės pritarimą planui pasirodė neilgai trukus po to, kai islamistų grupuotė „Hamas“ pranešė, kad aukšto rango delegacija atvyko į Kairą „preliminarių derybų“ su Egipto pareigūnais aptarti laikinų paliaubų.
B. Netanyahu vyriausybės planai išplėsti puolimą Gazos Ruože po daugiau nei 22 mėnesių karo sukėlė ne tik kritikos bangą tarptautinėje erdvėje, bet ir Izraelyje.
Jungtinių Tautų (JT) remiami ekspertai perspėjo, kad teritorijoje, į kurią Izraelis drastiškai apribojo įleidžiamos humanitarinės pagalbos kiekį, prasideda visuotinis badas.
Karą sukėlė 2023 metų „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį, per kurį žuvo 1 219 žmonių, daugiausia civilių, praneša naujienų agentūra AFP, remdamasi oficialiais duomenimis.
Izraelio atsakomasis puolimas nusinešė mažiausiai 61 599 palestiniečių gyvybes, teigia „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos ministerija; JT šiuos skaičius laiko patikimais.
