– Ministre Shaked, Knesete šiuo metu diskutuojama apie jūsų pasiūlytą įstatymą, kuris reikalautų nevyriausybines organizacijas (NVO), kurios finansuojamos užsienio vyriausybių, atskleisti gautas aukas. Įstatymas pirmiausiai paveiktų kairiąsias ir žmogaus teisių organizacijas. Ar tai nėra išpuolis prieš Izraelio demokratiją?
– Šis įstatymas nepažeidžia jokio demokratijos principo – jis nekenkia žodžio laisvei ar organizacijos laisvei. Mes net neribojome aukų. Tai tik skaidrumo įstatymas. Izraelio visuomenė turi teisę žinoti, kurios organizacijos atstovauja užsienio interesams.
Kodėl kitos valstybės akivaizdžiai kišasi į Izraelio vidaus reikalus?
– Jūsų pasiūlymas labai primena panašius autoritarinių režimų Egipte ir Rusijoje įstatymus. Vieną sykį tvirtinote, kad panašų reguliavimą turi JAV, bet JAV ambasadorius Izraelyje viešai tai paneigė. Ar nebijote sugadinti savo šalies reputacijos?
– Valstybei kištis į kitos šalies vidaus reikalus tokiu būdu nedera. Noriu diskusiją grąžinti prie pradinio klausimo: kodėl kitos valstybės akivaizdžiai kišasi į Izraelio vidaus reikalus? Izraelis taip nesikiša į kitų šalių reikalus, tai kodėl kitos šalys jaučiasi tai galinčios daryti Izraelyje? Tokie veiksmai pažeidžia Izraelio suverenitetą ir aš tikiuosi, kad ES šalys narės elgsis kitaip.
– Taigi, įstatymas nukreiptas prieš užsienio šalių vyriausybes?
– Kiekvieną sykį susitikdama su ambasadoriumi ant stalo padedu sąrašą su NVO, kurios, mano manymu, veikia prieš Izraelį, remia boikotą, sankcijas ar smerkia mūsų karius. Ir tuomet prašau jų nustoti finansuoti kai kurias NVO. Bet, deja, tai nepadeda. Nenoriu, kad mums draugiškos šalys aukotų tokioms organizacijoms.
– Pripažįstate, kad jūsų pasiūlymas nėra susijęs vien tik su skaidrumu? Ar taip pat stengiatės riboti kai kurių kritiškai nusiteikusių organizacijų darbą?
– Ne. Kalbu apie du skirtingus dalykus. Sakau, jog bandau sumažinti aukų skaičių apie tai kalbėdamasi su diplomatais. Skaidrumo įstatymas taip pat turi paskirtį atskleisti Izraelio visuomenei ir Kneseto nariams kieno interesus tam tikros organizacijos reprezentuoja.
– Jūs siekiate didesnės žydų teisės halakha įtakos įstatymų leidyboje. Ar tai nėra pasaulietinės valstybės išsižadėjimas?
– Tikiuosi iš mūsų teisėjų, kad jų nuosprendžius įkvėptų ir Talmudas – ne tik anglosaksų ir Europos teisinės sistemos.
– Jūs remiate ir kontroversišką nacionalinės valstybės įstatymą, kuris Izraelį pirmiausiai apibūdintų kaip žydų valstybę. Kritikai baiminasi, kad demokratiniai principai ateityje gali būti pajungti religiniams.
– Mes jau turime du labai stiprius demokratinius instrumentus – konstitucinius asmeninių laisvių ir žmogaus teisių teisynus. Manau, kad teisėjams taip pat turime suteikti dar vieną įrankį, kad jie savo nuosprendžiuose remtųsi faktu, jog Izraelis yra žydų valstybė.
Mums skaudu matyti asimiliacijos ir žydų maišymosi su ne žydais procesus.
– Daug žydų bendruomenių užsienyje nerimauja, kad Izraelis tampa vis mažiau pliuralistinis. Jie nesijaučia atstovaujami jūsų politikos. Ar Izraelis neturėtų į šiuos balsus rimčiau atsižvelgti?
– Žydų bendruomenės diasporoje Izraeliui yra labai svarbios ir esame atviri dialogui su jomis. Mums skaudu matyti asimiliacijos ir žydų maišymosi su ne žydais procesus. Tačiau kai kalba eina apie religijos santykį su valstybe, pagrindiniai dalykai nepasikeitė nuo rabinų laikų. Būdama religinės partijos vadove, nepalaikau civilinės santuokos ar žmonių, kurie Izraelyje atsivertė ne į ortodoksinį judaizmą.
– Premjeras Benjaminas Netanyahu oficialiai vis dar palaiko dviejų valstybių idėją, bet beveik visa vyriausybė tam prieštarauja. Kokia jūsų pozicija?
– Manau, kad skirtumas tarp izraeliečių ir palestiniečių yra per gilus, kad būtų peržengtas mūsų kartoje. Politiškai palaikome regioninį sprendimą. Dalis Judėjos ir Samarijos (Vakarų Kranto) turėtų būti aneksuota Izraelio, o likusioji dalis turi būti inkorporuota konfederacijos teisėmis į Jordaniją.
– Taigi, Palestinos valstybės neturėtų būti?
– Aplink matome žlungančias valstybes – Libija, Sirija, Irakas. Nenorime dar vienos žlugusios valstybės mūsų pašonėje, kuri greitai taptų teroristų užuovėja, ką mes matome Gazoje. Nenorime tunelių į Tel Avivo priemiesčius ar į Jeruzalę nutaikytų raketų.
– Taikos procesas sustojęs jau daugelį metų, o tai nuvylė tarptautinę bendruomenę.
– Neįvykdysime savižudybės tik dėl spaudimo iš tarptautinės bendruomenės. Palestinos valstybė šią akimirką nėra įmanoma. Verčiau kovosiu ir bandysiu išaiškinti situaciją Artimuosiuose Rytuose pasauliui, nei sutiksiu su sprendimu, kuris žalingas mano šaliai vien tam, kad patenkinčiau tarptautinę bendruomenę.
