Darbo partija šiuo metu siekia atkurti savo blėstančią įtaką ir atgauti rėmėjų pasitikėjimą.
Tik gruodį į partiją įstojęs A.Gabbay surinko 52 proc. balsų kovoje prieš politikos senbuvį ir buvusį partijos pirmininką Amirą Peretzą, sakoma Darbo partijos pranešime.
Šios seniai gyvuojančios partijos pirmininko rinkimuose dalyvavo beveik 59 procentai narių, kurių iš viso yra 52 505. Balsavimas parodė, kad partija nori naujo veido, galbūt padėsiančio pagerinti jos galimybės visuotiniuose rinkimuose.
Minėti du kandidatai į paskutinį rinkimų etapą pateko praėjusią savaitę, nugalėję penkis kitus kandidatus. Per pirmąjį turą A.Peretzas gavo 32,7 proc., o A.Gabbay – 27,1 proc. balsų.
Dabartinis Darbo partijos pirmininkas Isaacas Herzogas pirmajame rate tesurinko 16,7 proc. balsų ir liko trečias. Tai rodo smarkiai sumažėjusį jo populiarumą, palyginus su 2015 metais, kai I.Herzogas savo partiją atvedė į pergalę visuotiniuose rinkimuose.
I.Herzogas kritikuojamas, kad bandė vesti derybas dėl prisijungimo prie Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu griežtai dešiniosios koalicijos, taip pat dėl Darbo partijos nuosmukio per visuomenės apklausas.
I.Herzogas, kuris rinkimuose rėmė A.Peretzą, po balsavimo pasveikino A.Gabbay su „stulbinama pergale“ ir žadėjo jį palaikyti, kad „Darbo partija sustiprėtų ir pasikeistų vyriausybė.“
Izraelio politika pastaraisiais metais yra pasislinkusi į dešinę: B. Netanyahu ir jo partija „Likud“ vadovauja nuo 2009 metų.
Centristų partijos, pavyzdžiui, „Yesh Atid“ ir „Kulanu“, kurios vienas narių dar neseniai buvo A.Gabbay, taip pat patyrė naudos iš Darbo partijos nuosmukio.
Vėliausias Darbo partijos ministras pirmininkas buvo Ehudas Barakas, vadovavęs 1999–2001 metais.
„Viltis ir pokyčiai“
Prieš 2015 rinkimus darbiečiai susijungė su Tzipi Livni vadovaujama partija „Hatnuah“ ir suformavo „Sionistų sąjungą“, gavusią 24 vietas 120 vietų Knesete. Tuomet jie tapo stipriausia opozicijos prieš B.Netanyahu vyriausybę jėga.
Abiejų į rinkimų antrąjį ratą patekusių kandidatų šalininkai tikėjosi, kad jų biografijos padės užsitikrinti partijos narių palaikymą.
Abu kandidatai kilę iš Maroko ir priklauso vadinamųjų mizrahių etninei grupei, kurios atstovai nedažnai tampa Izraelio pagrindinių partijų vadovais. Tikimasi, kad šis veiksnys padidins darbiečių populiarumą tarp mizrahių – iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos kilusių žydų.
Jiedu taip pat pasisako, kad Izraelio ir palestiniečių konfliktas būtų išspręstas įkuriant savarankišką Palestinos valstybę.
Tačiau daugiau nieko bendra jų nesieja.
50-metis A.Gabbay laikomas „nauju partijos veidu“; prieš ateidamas į politika jis vadovavo Izraelio telekomunikacijų įmonei „Bezeq“ ir niekada nėra buvęs šalies parlamento narys.
50-metis A.Gabbay laikomas „nauju partijos veidu“; prieš ateidamas į politika jis vadovavo Izraelio telekomunikacijų įmonei „Bezeq“ ir niekada nėra buvęs šalies parlamento narys.
2014 metais jis susivienijo su buvusiu „Likud“ partijos ministru Moshe Kahlonu ir suformavo centro dešiniųjų partiją „Kulanu“.
2015 metais visuotiniuose rinkimuose „Kulanu“ iškovojo 10 vietų parlamente ir prisidėjo prie B.Netanyahu koalicijos, A.Gabbay buvo paskirtas aplinkosaugos ministru, nors nebuvo parlamento narys.
2016 metais jis atsisakė posto, protestuodamas prieš ultradešiniųjų pažiūrų Avigdoro Liebermano paskyrimą į saugumo ministro postą. Anot A.Gabbay, toks sprendimas prieštarauja Izraelio saugumo interesams ir dar labiau skatina visuomenės susiskaldymą.
Gruodžio mėnesį A.Gabbay paskelbė pereinantis į Darbo partiją.
Pirmadienį prasidėjus balsavimui savo „Facebook“ paskyroje E.Barakas rašė, kad A.Gabbay atneš „vilties ir pokyčių“ ir tuo pačiu atgaivins partiją.
„Priešingybė“
65 metų A.Peretzas, išsiskiriantis žilstelėjusiais ūsais, yra politikos senbuvis, buvęs profsąjungos pirmininkas ir buvęs saugumo ministras. 2005–2007 metais jis pirmininkavo Darbo partijai ir yra vienas seniausiai Knesete dirbančių politikų.
A.Peretzas: „Dirbsime, kad išgydytume visuomenę ir ją skaldančius nesutarimus, kuriuos sukūrė Netanyahu.“
Pirmoji jo kadencija Darbo partijos pirmininko poste žlugo, kai A.Peretzas buvo apkaltintas nevykusiai dirbęs saugumo ministru per 2006 metais 34 dienas trukusį karą su Libano šiitų kovotojų judėjimu „Hezbollah“.
Kiek vėliau A.Peretzas atgavo dalį pasitikėjimo ir buvo giriamas, kad spaudė vystyti priešraketinės gynybos sistemą „Geležinis kupolas“, dabar tapusią neatsiejama Izraelio kariuomenės infrastruktūros dalimi.
„Dirbsime, kad išgydytume visuomenę ir ją skaldančius nesutarimus, kuriuos sukūrė Netanyahu“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė A.Peretzas. Jis žadėdajo nedelsiant „veikti, kad būtų atkurtas taikos (su palestiniečiais) procesas“.
Rinkėjų laukė sunkus pasirinkimas.
„Amiro Peretzo stiprybė – jo ilgametė politinė patirtis, – dienraščiui „Yediot Aharonot“ rašė žurnalistas Nahumas Barnea. – Tuo pačiu tai yra silpnybė. A.Peretzas per daugelį metų įgijo ne vieną priešą, o A.Gabbay yra A.Perretzo priešingybė – jis nepatyręs politikos naujokas.
