Šis balsavimas plačiai vertinamas kaip referendumas dėl ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu) vadovavimo nuo pat karo Gazos Ruože pradžios.
Knesetas savo dabartinę kadenciją baigs liepos 17 dieną, leisdamas valdančiajai koalicijai pirmą kartą per kelis dešimtmečius užbaigti visą ketverių metų kadenciją.
„Kadangi tikimasi, kad dabartinis Knesetas dirbs visą kadenciją, o kiti visuotiniai rinkimai pagal įstatymą jau numatyti spalio 27 dieną ir neketinama trumpinti įstatymų leidžiamosios valdžios kadencijos, nėra poreikio priimti Kneseto paleidimo įstatymo įprasta prasme“, – sakoma parlamento pareiškime.
76 metų B. Netanyahu jau dabar yra ilgiausiai pareigas einantis šalies ministras pirmininkas per kelias kadencijas ir yra kalbėjęs apie ketinimą vėl kandidatuoti.
Pastarosiomis dienomis jo vyriausybė – viena labiausiai į dešinę politinio spektro pusę pasislinkusių koalicijų Izraelio istorijoje – skubėjo priimti virtinę įstatymų, siekdama sustiprinti savo aljansą ir žengti į rinkimus iš stiprios pozicijos.
Praėjusį mėnesį B. Netanyahu netgi pareiškė ketinantis „sukurti plačią nacionalinę vyriausybę, ne dešiniąją, ne kairiąją vyriausybę, kuri priklausytų nuo arabų partijų, o plačią nacionalinę vyriausybę“.
Siekdamas bendradarbiavimo su opozicija, B. Netanyahu, panašu, bando pakeisti savo rinkimų kampanijos kryptį ir orientuotis į nacionalinę vienybę, o ne į ideologinį suderinamumą.
Tačiau pastarosios apklausos rodo, kad didžioji dalis Izraelio gyventojų nori, kad B. Bentanyahu pasitrauktų iš pareigų, o pagrindiniu jo varžovu tampa buvęs kariuomenės vadas Gadi Eisenkotas (Gadis Aizenkotas).
Visuomenė tapo kritiška dėl paliaubų, kuriomis buvo sustabdytas Izraelio ir JAV vasario pabaigoje pradėtas karas prieš Iraną, Teheranui ir Vašingtonui sudarius susitarimą, daugelio vertinamą kaip nepalankų Izraeliui.
Pyktis taip pat tvyro ir dėl saugumo klaidų, susijusių su Spalio 7-osios išpuoliais, o tai ir toliau slegia B. Netanyahu reputaciją.
