B.Netanyahu patikino, kad abiejų šalių vyriausybių priešiškumas negali būti priežastis nesuteikti humanitarinės pagalbos.
Premjeras apie šiuos planus paskelbė kalbėdamasis per vaizdo konferenciją su Šiaurės Amerikos žydų federacijomis, bet šis pasiūlymas buvo daugiausiai retorinis.
Iranas nepripažįsta žydų valstybės, o Izraelio žiniasklaida pranešė, kad pasiūlymas buvo greitai atmestas Teherano per Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus Komitetą.
Vis dėlto dešimtys tūkstančių iraniečių, dėl žemės drebėjimo likusių be pastogės, piktinosi vyriausybe ir po 1979 metų islamo revoliucijos įsteigtomis labdaros organizacijomis, esą per lėtai reaguojančiomis į nelaimę.
„Mačiau širdį draskančius vaizdus, po griuvėsiais palaidoti gyvi vyrai, moterys ir vaikai“, – susitikime Los Andžele sakė B.Netanyahu.
„Prieš kelias valandas nurodžiau pasiūlyti per Raudonąjį Kryžių mūsų medicinos pagalbą nukentėjusiems per nelaimę Irake ir Irane, – sakė Izraelio premjeras. – Daugybę sykių esu kartojęs, kad neturime nieko prieš Irano žmones. Mes nusistatę prieš tironišką režimą, laikantį juos įkaitais ir norintį mus sunaikinti. Tačiau mūsų humaniškumas yra didesnis nei jų neapykanta.“
Sekmadienį Irano ir Irako pasienį supurtė smarkus 7,4 balo žemės drebėjimas, per kurį žuvo daugiau nei 500 žmonių, o dar dešimtys tūkstančių liko be pastogės.
Iraną ir jo artimą sąjungininkę, Libano šiitų sukarintą judėjimą „Hizbollah“, Izraelis laiko savo pavojingiausiais priešais.
Iranas ištikimai remia palestiniečių islamistų organizacijas „Hamas“ ir „Islamo džihadas“.
Dešimtys tūkstančių Irano kilmės žydų Izraelio valstybėje yra įtakinga grupė, kuriai priklauso vienas buvęs šalies prezidentas, buvęs kariuomenės vadas ir keli buvę vyriausybės ministrai.
