„Gynybos ministerijos generalinis direktorius Amiras Baramas nusprendė sumažinti gynybos pirkimus iš Prancūzijos iki nulio, nukreipdamas šias lėšas „Mėlyna ir balta“ (Izraelio) pirkimams arba sąjungininkėms“, – sakė atstovė.
Prancūzijos parlamento teigimu, Paryžius neeksportuoja ginklų į Izraelį, o tik komponentus, skirtus naudoti gynybos sistemose arba reeksportuoti į trečiąsias šalis.
Remiantis naujausia Prancūzijos parlamento ataskaita apie karinį eksportą, 2015–2024 metais Izraelio ginkluotės pirkimai iš Prancūzijos gynybos bendrovių siekė apie 260 mln. JAV dolerių (224 mln. eurų), o pasauliniai pardavimai 2024 metais viršijo 25 mlrd. JAV dolerių (21,5 mlrd. eurų).
Izraelio atstovė pridūrė, kad šis sprendimas buvo atsakas į kelis Prancūzijos vyriausybės žingsnius, kurie vertinami kaip priešiški Izraeliui.
Tai buvo palestiniečių valstybės pripažinimas, Izraelio pašalinimas iš gynybos parodų Prancūzijoje ir „neseniai įvestas draudimas Izraelio orlaiviams, gabenantiems amuniciją, skirtą karui prieš Iraną, kirsti Prancūzijos oro erdvę“.
Izraelio pranešimas pasirodė po to, kai Prancūzijos vyriausybė antradienį pareiškė esanti nustebinta JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kaltinimų, esą Prancūzija buvo „labai nepaslaugi“, neleisdama į Izraelį skrendantiems lėktuvams su karine įranga naudotis jos oro erdve per Irano karą.
Prancūzijos prezidentūra išplatintame pranešime nurodė, kad šis sprendimas „atitinka Prancūzijos politiką nuo pat šio konflikto pradžios“.
Izraelio gynybos ministerija apkaltino Prancūziją „kenkiant Izraelio gynybos veiklai ir strateginiam abiejų šalių bendradarbiavimui“, pridurdama, kad šiuos veiksmus vertina „labai griežtai“.
„Prancūzijos draudimas buvo įvestas nepaisant išankstinio derinimo, nepaisant paaiškinimų, kad amunicija skirta naudoti tik prieš Iraną, ir nepaisant supratimo, kad šios pastangos pasitarnauja Europos saugumui“, – sakė atstovė.
Vasario 28 dieną JAV ir Izraelis pradėjo didžiulę karinę kampaniją prieš šią islamo respubliką, kuri peraugo į regioninį karą.
