Prognozuojama, kad savo pozicijas smarkiai pagerins ir kraštutiniai dešinieji.
Rinkimų apylinkės, kurių šalyje yra 9263, buvo atidarytos 5 val. Grinvičo (7 val. Lietuvos) laiku ir dirbs 15 valandų. Teisę balsuoti turi daugiau kaip 5,2 mln. rinkėjų, bet jų aktyvumą tikriausiai sumažins tai, kad smarkiai lyja ir pučia stiprus vėjas.
Prognozuojama, kad savo pozicijas smarkiai pagerins ir kraštutiniai dešinieji.
Kelias savaites visuomenės apklausos rodė, kad pirmauja B.Netanyahu, dešiniųjų partijos „Likud“ lyderis, per kurio kampaniją buvo akcentuojama jo, kaip griežtosios linijos šalininko saugumo srityje, reputacija.
Tačiau pastarosiomis dienomis Tz.Livni atsikovojo dalį partijos „Kadima“ užleistų pozicijų, nors partija dar neatsigavo po virtinės korupcijos skandalų, kurie privertė atsistatydinti premjerą Ehudą Olmertą.
Didelis kampanijos netikėtumas buvo meteoriškas Avigdoro Liebermano iškilimas. Parama šiam griežtai kalbančiam imigrantui iš buvusios Sovietų Sąjungos padidėjo po karo Gazos ruože, nes jis žadėjo smogti Izraelio priešams geležiniu kumščiu.
Apklausoms rodant, kad A.Liebermano partija „Yisrael Beitenu“ iš trečios vietos stumia Darbo partiją, nuo šio buvusio naktinio klubo Moldovoje apsaugininko tikriausiai priklausys jėgų pasiskirstymas Vyriausybėje, kurios sudėtis bus lemiama sprendžiant Artimųjų Rytų taikos proceso likimą.
Nė vienai partijai tikriausiai nepavyks užsitikrinti daugiau kaip trečdalio vietų Knesete, kuriame iš viso yra 120 vietų, tad derybos dėl koalicijos tikriausiai bus sunkios.
Izraelio politikoje formuoti Vyriausybę paprašoma nebūtinai to žmogaus, kurio partija surinko daugiausia balsų. Teisė formuoti patikima tam, kas turi daugiausiai galimybių užsitikrinti 61 parlamentaro paramą.
Kadangi neapsisprendusių rinkėjų, kaip apskaičiuota, yra rekordiškai daug – 20 proc., partijų lyderiai paskutinę minutę dar bandė patraukti juos savo pusėn. Tačiau prasto oro prognozės verčia nuogąstauti, kad rinkėjų aktyvumas gali būti mažiausias per visą 60 metų trunkančią Izraelio istoriją.
Naujausios apklausos rodė, kad „Likud“ gaus 25–27 vietas, „Kadima“ – 23–25 vietas, „Yisrael Beitenu“ – 18–19 vietų, o Darbo partija – 14–17 vietų.
59 metų B.Netanyahu žadėjo, kad jei bus išrinktas, nuvers Gazos ruožą valdantį „Hamas“ ir sustabdys raketų atakas prieš Izraelį, kurios nereguliariai tęsiasi ir pasibaigus 22 dienas trukusiam Izraelio puolimui Gazoje. Per karo veiksmus šioje teritorijoje žuvo daugiau kaip 1,3 tūkst. palestiniečių.
B.Netanyahu taip pat nori, kad per Artimųjų Rytų taikos derybas didžiausias dėmesys būtų skiriamas gyvenimo sąlygų gerinimo Vakarų Krante, o ne Palestinos valstybės kūrimo planams. Tai, pasak jo, būtų galima aptarti susidarius tinkamoms sąlygoms.
1996–1999 metais dirbdamas premjero poste jis stabdė taikos procesą, mat leido smarkiai išplėsti žydų gyvenvietes.
Tačiau jis taip pat padarė daugiau nuolaidų, nei izraeliečiai galėjo tikėtis iš jo griežtos retorikos, be to, spaudžiamas JAV sudarė du susitarimus su velioniu palestiniečių lyderiu Yasseru Arafatu.
Apklausos rodo, kad jo pozicijos po rinkimų bus stipriausios Vyriausybei formuoti, be to, jis leido suprasti, kad veikiau formuotų platų aljansą, į kurį įeitų „Kadima“ ir Darbo partija.
„Mažiausiai jam dabar reikia susituokti su Liebermanu – jis norėtų pademonstruoti nuosaikaus, pragmatiško lyderio veidą“, – sakė Yossi Beilinas, vienas 1993 metų Oslo susitarimų dėl palestiniečių autonomijos architektų.
Nė vienai partijai tikriausiai nepavyks užsitikrinti daugiau kaip trečdalio vietų Knesete, kuriame iš viso yra 120 vietų, tad derybos dėl koalicijos tikriausiai bus sunkios.
Rinkimai buvo sušaukti po to, kai Tz.Livni, buvusi griežta nacionalistė sionistė, kuri dabar remia Palestinos valstybės sukūrimą, atmetė ultraortodoksų „Shas“ reikalavimus įsipareigoti per derybas dėl Artimųjų Rytų taikos nesiderėti Jeruzalės ateities klausimu.
50-metė teisininkė ir buvusi „Mossad“ agentė Tz.Livni yra pelniusi sąžiningos politikės reputaciją ir išvengė korupcijos skandalų, kurie ne vienus metus teršė Izraelio politiką ir galiausiai privertė atsistatydinti E.Olmertą.
Per tuos dvejus su puse metų, kai dirigavo Užsienio reikalų ministerijai, Tz.Livni vadovavo taikos deryboms su palestiniečiais, kuriose didelės pažangos nebuvo.
Tačiau ji atsiribojo nuo E.Olmerto pareiškimų, kad jis teikia pirmenybę 60 tūkst. žydų naujakurių iškeldinimui iš Vakarų Kranto ir kai kurių Jeruzalės dalių atidavimui palestiniečiams.
Palestinos savivalda viešai nereiškė paramos jokiam kandidatui, bet, matyt, tikisi, jog naujasis JAV prezidentas Barackas Obama padės užtikrinti stringančio taikos proceso tąsą, nesvarbu, kas Izraelyje ateis į valdžią.
„Nežinau, kas laimės rinkimus, bet mes bendradarbiausime su bet kokia nauja Izraelio Vyriausybe ... pagal dvišalius susitarimus ir tarptautines rezoliucijas, kurios jau priimtos", – sakė palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas.
