Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 19, 19:30

J.Bidenas Vašingtone priėmė narystės NATO siekiančių Švedijos ir Suomijos vadovus

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį priėmė vizito atvykusius Suomijos ir Švedijos lyderius, taip rodydamas tvirtą paramą jų siekiams įstoti į NATO, kad apsisaugotų nuo potencialios Kremliaus agresijos.
Joe Bidenas
Joe Bidenas / „Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr.

Per pompastišką renginį su raudonu kilimu ir garbės sargyba J.Bidenas priėmė švedų premjerę Magdaleną Andersson ir suomių prezidentą Sauli Niinisto, jiems vos prieš kelias dienas išreiškus norą prisijungti prie JAV vadovaujamo karinio aljanso.

Baltųjų rūmų šeimininkas sakė, kad pateiks jų prašymus JAV Kongresui, kur ratifikavimui pritaria tiek demokratai, tiek respublikonai.

„Esmė paprasta. Visiškai paprasta: Suomija ir Švedija stiprina NATO“, – pareiškė J.Bidenas, išreiškęs joms „visapusišką Jungtinių Valstijų paramą“.

„Švedija ir Suomija turi stiprias demokratines institucijas, stiprias kariuomenes, stiprias ir skaidrias ekonomikas bei stiprų moralinį supratimą apie tai, kas teisinga“, – sakė J.Bidenas Baltųjų rūmų Rožių sode, abiejų šalių lyderiams stovint šalia jo.

„Jos atitinka visus NATO reikalavimus ir dar daugiau“, – pabrėžė jis, bet į žurnalistų klausimus neatsakinėjo.

Švedija ir Suomija istoriškai daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo politikos. Vis dėlto Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje iš esmės pakeitė švedų ir suomių politikų bei visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

„Kol bus svarstomos jų paraiškos dėl narystės NATO, Jungtinės Valstijos bendradarbiaus su Suomija ir Švedija, kad išliktų budrios prieš bet kokias grėsmes mūsų bendram saugumui, taip pat atgrasytų nuo agresijos ar agresijos grėsmės ir į jas sureaguotų“, – pareiškė Baltųjų rūmų šeimininkas.

Be to, J.Bidenas pavadino NATO tarpusavio gynybos pažadą „šventu įsipareigojimu“.

„Niekada neatsisakysime savo pažado ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – sakė J.Bidenas.

Visos 30 dabartinių NATO šalių turi sutikti, kad būtų atvertos durys naujoms narėms, bet Turkija išreiškė prieštaravimų.

Turkija paprieštaravo Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO dėl jų numanomos paramos Ankaros uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK) ir su ja siejamai Sirijos ginkluotai grupuotei. Turkijos konfliktas su kurdų kovotojais nuo 1984 metų pareikalavo dešimčių tūkstančių gyvybių.

Anakara taip pat kaltina Stokholomą ir Helsinkį teikiant prieglobstį JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno sekėjams. Turkų vyriausybė kaltina F.Guleną 2016 metų nesėkmingo valstybės perversmo organizavimu.

Suomių prezidentas S.Niinisto savo ruožtu pareiškė, kad Helsinkis atsižvelgs į visus susirūpinimą Turkijai keliančius klausimus, susijusius su Suomijos kandidatūra į NATO, ir pasmerkė „terorizmą“ – pagrindinį Ankaros keliamą klausimą.

„Smerkiame visų formų terorizmą ir aktyviai kovojame su juo“, – sakė S.Niinisto žurnalistams.

„Esame pasirengę atvirai ir konstruktyviai aptarti visus jums susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su mūsų naryste“, – sakė S.Niinisto, kreipdamasis į Turkiją.

Tuo metu M.Andersson sakė, kad Švedija tikisi iš „NATO narių greito ratifikavimo proceso“.

„Šiuo metu įvairiais lygmenimis bendraujame su visomis NATO valstybėmis narėmis, įskaitant Turkiją, kad išspręstume visus iškilusius klausimus“, – nurodė ji.

Prieš Turkijai pareiškiant savo prieštaravimus, JAV pareigūnai tikėjosi, kad ratifikavimas bus užbaigtas prieš kitą mėnesį Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min