Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 26d. 20:51

J.Kirchickas: ką bendro turi „Pride“ eitynės ir NATO? Daugiau, nei manote

„Baltic Pride“ 2019
Luko Balandžio / 15min nuotr. / „Baltic Pride“ 2019

„Pride“ eitynės ir NATO turi daugiau bendro, nei galite pagalvoti, rašo tyrimų centro „Brookings Institution“ analitikas Jamesas Kirchickas laikraštyje „The Washington Post“.

J.Kirchickas rašo anksčiau šį mėnesį moderavęs konferenciją Vilniuje, kuri sutapo su „Baltic Pride“ festivaliu, kasmet vykstančiu vis kitoje Baltijos šalyje, ir pritraukiančiu tūkstančius LGBTQ bendruomenės narių. Festivalio, kurio metu vyksta diskusijos, filmų peržiūros ir performansai, kulminacija tampa eitynės miesto centre.

Apžvalgininkas rašo vėliau tos pačios „Hudson Institute“ organizuotos kelionės metu vykęs į Suomiją, Estiją ir Latviją susitikti su prezidentais, gynybos pareigūnais, kibernetinio saugumo ekspertais bei kitais specialistais aptarti saugumo aplinkos Šiaurės Europoje.

Twitter/Jamesas Kirchickas
Twitter/Jamesas Kirchickas

Pasak J.Kirchicko, taip buvo sujungti du jo profesiniai interesai: jis rašo knygą apie homoseksualų Vašingtone istoriją, o kasdienis jo darbas apima transatlantinių santykių analizavimą. Nors, rašo apžvalgininkas, šios dvi sferos gali atrodyti visiškai skirtingos, jas jungia bendra gija.

„Politiniai Vakarai galiausiai yra vertybių bendruomenė. Dvi iš tokių vertybių, greičiausiai pačios svarbiausios, yra žodžio ir susirinkimų laisvė. Nebūtina palaikyti tos pačios lyties asmenų santuokos, leidimo homoseksualams įsivaikinti ar bet kokio kito prieštaringai vertinamo klausimo, kad tikėtum, jog teisė žmonėms rengti demonstracijas ir išsakyti nuomonę demokratinėje visuomenėje yra šventa“, – rašo J.Kirchickas.

Pasak apžvalgininko, pagarbos LGBTQ bendruomenei laipsnis tampa demokratijos sveikatos buvusiose sovietinėse valstybėse rodikliu. 2006 metais demonstracijos už homoseksualų teises Baltijos šalyse buvo pasitiktos išmatomis besimėtančiais protestuotojais, tačiau birželį šventėje Vilniuje tokių bjaurių dalykų nebuvo.

„Viskas, ką mačiau, buvo besišypsantys veidai, laimingos šeimos ir solidarumas tarp homoseksualų bei tradicinės orientacijos žmonių“, – rašo J.Kirchickas.

Ne religija, o sovietinis palikimas

Kaip kontrastą šiam progresui apžvalgininkas nurodo niūrią situaciją kaimynystėje. Nuo 2013-ųjų, kai Rusijos Valstybės Dūma priėmė įstatymą, draudžiantį „propaguoti netradicinius seksualinius santykius“ nepilnamečiams, Rusijoje niekam – nei homoseksualams, nei heteroseksualams – nelegalu pozityviai kalbėti apie homoseksualius asmenis ar jų teises.

J.Kirchickas primena, kad kai buvo priimta ši drakoniška priemonė, jis protestavo prieš įstatymą tiesioginėje Kremliaus finansuojamo kanalo „Russia Today“ transliacijoje.

VIDEO: Jamie Kirchickas "Russia Today" eteryje

Apžvalgininkas rašo, kad už homoseksualų teises pasisakantys rusai yra suimami ir nubaudžiami, LGBTQ tinklalapiai – blokuojami, per pastaruosius šešerius metus Rusiją paliko didelis skaičius homoseksualių žmonių. Padrąsinta Kremliaus, Čečėnijos vyriausybė vykdė homoseksualų pogromą.

J.Kirchickas rašo, esą neseniai išrinkta Latvijos parlamento narė Marija Golubeva jam teigė, kad tautos pagarbos LGBTQ mastą dažnai nusako ne religiniai jausmai, o sovietinės ideologijos palikimas.

J.Kirchickas: „Šalys, kurios įveikė totalitarinę praeitį, o Baltijos valstybės tai padarė pasigėrėtinai, kurios iškeitė planines ekonomikas ir autoritarines politines struktūras į narystę NATO bei Europos Sąjungą, žengs progreso keliu pripažįstant elementarų jų gėjų ir lesbiečių piliečių orumą.“

„Šalys, kurios įveikė totalitarinę praeitį, o Baltijos valstybės tai padarė pasigėrėtinai, kurios iškeitė planines ekonomikas ir autoritarines politines struktūras į narystę NATO bei Europos Sąjungą, žengs progreso keliu pripažįstant elementarų jų gėjų ir lesbiečių piliečių orumą“, – „The Washington Post“ rašo J.Kirchickas.

Apžvalgininkas cituoja Latvijos parlamento narę M.Golubevą, teigusią, kad žmonių, kurių gyvenimuose svarbi religija, procentas Ispanijoje ir Norvegijoje yra didesnis nei Lietuvoje, Latvijoje ar net Rusijoje.

„Tačiau Ispanijoje, o ne Rusijoje tos pačios lyties asmenys gali susituokti“, – M.Golubevą cituoja J.Kirchickas ir priduria, kad ji – antroji viešai homoseksualumą pripažinusi Latvijos politikė. Pirmuoju tapu apie tai 2014 metais prabilęs užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

Pasak apžvalgininko, puikiai suprasdamas buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse konservatyvių pažiūrų žmonių jaučiamą nerimą dėl homoseksualumo, Kremlius jį išnaudoja geopolitiniams tikslams.

Sekmadienį tūkstančiai už LGBTQ teises žygiavo Ukrainoje, šalyje, kuri brangiai sumokėjo už siekį tapti Vakarų dalimi – ta kaina tapo Rusijos okupantų pajėgos jos teritorijoje. Vienas iš Maskvos propagandos naratyvų – provakarietiškų ukrainiečiai vaizdavimas kaip siekiančių, kad šalis taptų „Gėjropos“ dalimi.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./„Pride“ eitynės Kijeve
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./„Pride“ eitynės Kijeve

J.Kirchickas siūlo pažvelgti į Sakartvelą: kaip ir Baltijos šalys, buvusią sovietinę respubliką, tačiau dėl nepalankios geografinės padėties nepakliuvusią po NATO ir Europos Sąjungos skėčiu.

Apžvalgininkas primena, kad panašiai kaip prieš 50 metų Niujorke, birželio 14 dieną Tbilisyje prie parlamento už homoseksualų teises pasisakantys aktyvistai reikalavo policijos apsaugos artėjančių „Pride“ eitynių metu. Kol juos puolė kraštutiniai dešinieji, policija visa tai pasyviai stebėjo.

„Miesto aikštės testas“

J.Kirchickas rašo, kad susitikimuose su Baltijos šalių pareigūnais nuolat buvo girdimas klausimas, kodėl JAV turėtų rizikuoti gyvybėmis ir pinigais gindamos mažas šalis palei Rusijos sieną.

Buvęs Atstovų Rūmų pirmininkas Newtas Gingrichas, prieš 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus dirbęs Donaldo Trumpo kampanijoje, tokį sentimentą pagarsino pasakęs, kad „Estija tėra Sankt Peterburgo priemiestis“.

Apžvalgininkas rašo, kad norėdamas atsakyti į klausimą „kodėl?“, jis pasitelks disidentą Nataną Sharansky.

Prieš daugelį metų N.Sharansky sugalvojo „miesto aikštės testą“, padedantį atskirti laisvą visuomenę nuo „baimės visuomenės“. Ar gali asmuo nueiti į pagrindinę miesto aikštę ir pareikšti savo nuomonę nebijodamas būti suimtas ar sužeistas?

N.Sharansky: „Ryšys tarp demokratijos ir taikos visada buvo iki galo suprantamas. Todėl mums turi rūpėti, kad mūsų kaimynės būtų demokratiškos, o ne valdomos diktatorių.“

„Ryšys tarp demokratijos ir taikos visada buvo ne iki galo suprantamas. Todėl mums turi rūpėti, kad mūsų kaimynės būtų demokratiškos, o ne valdomos diktatorių“, – N.Sharansky sakė J.Kirchickui.

„Galima įtarti, kad jei Rusija būtų vieta, kur būtų leidžiama rengti „Pride“ eitynes, jos nesutarimai su JAV, o mūsų su ja, būtų mažesni“ , – „The Washington Post“ rašo J.Kirchickas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

06:42
10:09

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min