Dabar populiaru
Publikuota: 2017 birželio 26d. 23:32

J.Kushneris ir vėl įkliuvo: šįkart D.Trumpo žentui gali atsirūgti stambi paskola

Donaldas Trumpas ir Jaredas Kushneris
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Donaldas Trumpas ir Jaredas Kushneris

Likus vos mėnesiui iki pernykščių JAV prezidento rinkimų, Donaldo Trumpo žento Jaredo Kushnerio nekilnojamojo turto įmonė gavo dosnią 285 mln. dolerių (254 mln. eurų) vertės refinansavimo paskolą. Šie pinigai buvo investuoti į Niujorke netoli Taimso aikštės įsikūrusį pastatą, rašo „The Washington Post“.

Paskola buvo suteikta tuomet, kai J.Kushneris jau dirbo savo uošvio D.Trumpo rinkimų kampanijoje, o pinigus skolinusiam bankui „Deutsche Bank“ jau buvo pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo ir dėl to, kad jis galimai prisidėjo prie su Rusija susijusios pinigų plovimo schemos.

Tokiu būdu J.Kushnerio ryšiai su „Deutsche Bank“ atsidūrė tarp daugybės finansinių klausimų, kuriuos teks atidžiai ištirti specialiajam prokurorui Robertui Muelleriui.

Kai buvo atleistas Federalinių tyrimų biuro (FTB) direktorius Jamesas Comey, R.Muelleris tapo specialiuoju prokuroru tyrime dėl galimos Rusijos įtakos 2016-ųjų JAV prezidento rinkimams.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Buvęs FTB direktorius Robertas Muelleris
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Buvęs FTB direktorius Robertas Muelleris

Spalį gauta paskola leidžia įžvelgti galimą interesų konfliktą, kadangi J.Kushneris tuo pat metu ėjo ir vieno svarbiausių prezidento patarėjų pareigas, ir vadovavo nekilnojamojo turto įmonei.

Be to, tyrėjų akiratyje jau anksčiau buvo atsidūręs gruodį įvykęs J.Kushnerio susitikimas su Rusijos ambasadoriumi JAV Sergejumi Kisliaku bei Rusijos valstybinio vystymo banko „Vnešekonombank“ vadovu Sergejumi Gorkovu.

J.Kushnerio įmonė iš šios paskolos kaip reikiant pasipelnė: 2015-aisiais ji nusipirko keturis komercinės paskirties aukštus buvusioje laikraščio „The New York Times“ redakcijoje, tuomet visas turimas patalpas išnuomojo.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos ambasadorius JAV Sergejus Kisliakas
„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos ambasadorius JAV Sergejus Kisliakas

Prezidento žento įmonė tokiu būdu gavo 74 mln. dolerių (66 mln. eurų) pelno.

Baltieji rūmai „The Washington Post“ atsakė, kad J.Kushneris „atsiribos nuo bet kokių reikalų, susijusių su „Deutsche Bank“. Pats J.Kushneris ir „Deutsche Bank“ atsisakė pakomentuoti situaciją.

Baltieji rūmai „The Washington Post“ atsakė, kad J.Kushneris „atsiribos nuo bet kokių reikalų, susijusių su „Deutsche Bank“. Pats J.Kushneris ir „Deutsche Bank“ atstovai atsisakė komentuoti situaciją.

„Deutsche Bank“ paskolos D.Trumpui ir jo šeimos nariams jau seniai domino tyrėjus. Kaip didžiausias skolintojas, bankas prezidentą finansavo net ir tuomet, kai kiti bankai rizikuoti nesiryžo.

Praėjusių metų duomenimis, D.Trumpui priklausančios kompanijos bankui buvo skolingos apie 364 mln. dolerių (325 mln. eurų).

Demokratai iš Atstovų rūmų Finansinių paslaugų komiteto kovo 10 dieną rašė esą susirūpinę, ar sąžiningai atliekamas Teisingumo departamento tyrimas dėl galimai su Rusija susijusios pinigų plovimo schemos.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./JAV prezidentas Donaldas Trumpas
„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./JAV prezidentas Donaldas Trumpas

Demokratai siūlė atsižvelgti į „prezidento interesų konfliktą dėl „Deutsche Bank“ ir „įtartinus ryšius tarp prezidentui artimos aplinkos ir Rusijos vyriausybės“.

Gegužės 23 dieną demokratai kreipėsi į „Deutsche Bank“ prašydami atskleisti vidinio tyrimo rezultatus. Kitaip tariant, jie klausė, ar D.Trumpas galėjo pasipelnyti iš neteisėtų iš Rusijos vykdomų pervedimų.

Bankas, remdamasis JAV privatumo įstatymais, nesutiko atsakyti į šį demokratų klausimą.

Koją kiša laidavimas

„Deutsche Bank“ suteikta refinansavimo paskola yra minima JAV vertybinių popierių ir biržos komisijai pateiktuose dokumentuose.

Juose rašoma, kad J.Kushneris ir jo brolis Joshua yra laiduotojai, ant kurių pečių atsakomybė krenta tais atvejais, jei paskolos būdu gautos lėšos būtų naudojamos sukčiavimui ar nelegaliais tikslais, taip pat jei neteisėtai būtų iškeltas bankrotas.

Juose rašoma, kad J.Kushneris ir jo brolis Joshua yra laiduotojai, ant kurių pečių atsakomybė krenta tais atvejais, jei paskolos būdu gautos lėšos būtų naudojamos sukčiavimui ar nelegaliais tikslais, taip pat jei neteisėtai būtų iškeltas bankrotas.

Tiesa, paskola kompanijai ir asmeninis J.Kushnerio laidavimas nėra minimi jo deklaracijoje, pateiktoje Vyriausybės etikos biurui (OGE).

J.Kushneriui atstovaujantis advokatas tikino, kad šie duomenys nebuvo pateikti todėl, kad apie paskolos laidavimą būtina pranešti tik tuo atveju, kai asmuo yra įsipareigojęs grąžinti paskolintus pinigus.

„The Washington Post“ šiuo klausimu pasitarė su buvusiu laikinuoju Vyriausybės etikos biuro direktoriumi Donu Foxu.

„Jei vis dar dirbčiau OGE ir kažkas papasakotų man apie tokius įsipareigojimus, aš būtinai rekomenduočiau juos deklaruoti“, – sakė D.Foxas.

Tuo tarpu J.Kushneris atskleidė, kad jis ir jo mama „Deutsche Bank“ turi asmeninę kredito liniją, kurios vertė siekia 25 mln. dolerių (22 mln. eurų).

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Deutsche Bank“ bankas Londone
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Deutsche Bank“ bankas Londone

2016-ųjų spalį iš „Deutsche Bank“ gauta paskola yra viena paskutinių stambių finansinių operacijų, kurioms J.Kushneris vadovavo prieš pradėdamas dirbti Baltuosiuose rūmuose.

Nors J.Kushneris, bandydamas išvengti interesų konflikto, atsisakė teisės į kai kurią nuosavybę, pasiliko beveik 90 proc. nekilnojamojo turto, įskaitant ir dalį buvusios „New York Times“ redakcijos pastato.

Nors J.Kushneris, bandydamas išvengti interesų konflikto, atsisakė teisės į kai kurią nuosavybę, pasiliko beveik 90 proc. nekilnojamojo turto, įskaitant ir dalį buvusios „New York Times“ redakcijos pastato.

J.Kushneris vis dar turi asmeninių įsiskolinimų ir yra laiduotojas.

Šio tyrimo centre atsidūręs pastatas po to, kai redakcija nusprendė jį parduoti, turėjo keletą šeimininkų. 2004-aisiais jį už 175 mln. dolerių (156 mln. eurų) įsigijo kompanija „Tishman Speyer“. 2007-aisiais pastatas buvo parduotas už 525 mln. dolerių (469 mln. eurų) kompanijai pavadinimu „Africa-Israel Investments“.

Sprendimą įsigyti pastatą priėmė kompanijos vadovas, Uzbekijoje gimęs Izraelio pilietis Levas Levievas. Vienas turtingiausių žmonių pasaulyje tikino esąs tikras Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugas.

Anot artimai su šiuo klausimu susijusio pareigūno, kai „Africa-Israel Investments“ finansinė padėtis pablogėjo, J.Kushneris, derėdamasis su L.Levievo dukra Chagit, keturis pastato aukštus įsigijo už 296 mln. dolerių (264 mln. eurų).

2016-aisiais J.Kushnerio įmonė sulaukė jau minėtos paskolos iš „Deutsche Bank“. Ši paskola buvo suteikta prieš tai, kai bankas, ilgą laiką buvęs tyrėjų akiratyje, sutiko sumokėti 7,2 mlrd. dolerių (6,4 mlrd. eurų) baudą dėl sukčiavimo suteikiant paskolas būstui.

Šiek tiek anksčiau, tų metų sausį, bankas sumokėjo 425 mln. dolerių (380 mln. eurų) baudą už tai, kad nesugebėjo susekti stambių pervedimų iš Rusijos.

Vis dėlto demokratų kovo 10 dieną išreikštas nerimas neliko neišgirstas. „Bloomberg" duomenimis, Teisingumo departamentas iš „Deutsche Bank“ pareikalavo su pinigų plovimo schema susijusių įrašų, kurie bus panaudoti tyrime dėl galimo D.Trumpo interesų konflikto.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min