V.Zelenskis: Ukraina atsakys į kiekvieną Rusijos smūgį

Per dieną Rusijos kariai tris kartus apšaudė Nikopolio rajoną, savo „Telegram“ kanale pranešė Dniepropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas.

„Rusų vykdomas Nikopolio srities teroras tęsiasi. Per dieną okupantai tris kartus atakavo sritį – puolė iš bepiločių lėktuvų ir šaudė iš sunkiosios artilerijos.  Marhanecio bendruomenė buvo apšaudoma priešo. Dėl apšaudymo buvo apgadintas administracinis pastatas, dvi privačios įmonės, ūkinis pastatas ir automobilis. Taip pat buvo pažeistas elektros tinklas“, – rašė jis.

Pasak M.Lukašuko, aukų nebuvo. 

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad bet kuri Europos šalis, kuri yra Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) narė, turėtų suimti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei jis jose apsilankytų.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

„Manau, kad kiekviena, kuri yra teismo šalis ir turi įsipareigojimų, turėtų juos vykdyti“, – sakė A.Blinkenas, atsakydamas į respublikono senatoriaus Lindsey Grahamo klausimą Senato asignavimų komiteto posėdyje.

A.Blinkenas nenorėjo pasakyti, ar JAV valdžios institucijos perduotų Rusijos prezidentą TBT, jei jis atvyktų į šią šalį, pažymėdamas, kad JAV nėra šio teismo šalis.

„Nemanau, kad jis artimiausiu metu planuoja čia keliauti“, – sakė A.Blinkenas.

Plačiau skaitykite čia.

Per Rusijos bepiločio lėktuvo smūgį Kyjivo regione žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, trečiadienį pareiškė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. 

„18 val. duomenimis žuvo 8 žmonės, 7 žmonės buvo sužeisti, 1 žmogus išgelbėtas, – sakoma pareiškime. - Tikėtina, kad keturi žmonės yra po griuvėsiais“.

Anksčiau tą pačią dieną valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad Rusijos bepiločio lėktuvo smūgis pataikė į gyvenamąjį namą Ržyščivo mieste, esančiame maždaug už 85 km į pietryčius nuo sostinės Kyjivo.

Kyjivo srities policijos viršininkas Andrijus Niebytovas anksčiau sakė, kad dronas smogė į bendrabučio pastatą.

Policija ir gelbėjimo tarnybos po smūgio evakavo daugiau kaip 200 žmonių, sakė A.Niebytovas.

Rusijos pajėgos per parą Ukrainos teritorijoje surengė daugiau kaip 40 oro antskrydžių ir daugiau kaip 30 raketų paleidimo atakų, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

„Dienos metu priešas surengė raketų ataką Zaporižioje, kurios metu 2 rusiškos raketos pataikė į gyvenamąjį daugiaaukštį pastatą, yra žuvusių ir sužeistų civilių gyventojų“, – priminė Generalinis štabas.

Priešas taip pat surengė 41 oro antskrydį, visų pirma okupantai iš Rusijos Briansko srities paleido 21 „Shahed-136“ tipo bepilotį lėktuvą, 16 iš jų buvo numušta.

„Dėl priešo bepiločių orlaivių smūgių rusai pataikė į profesinio koledžo bendrabučio teritoriją Ržyševe, Kyjivo srityje, yra žuvusių ir sužeistų civilių, apgadintas civilinės svarbios infrastruktūros objektas Žytomyro srityje“, – sakoma pranešime.

Rusai taip pat apšaudė daugiau kaip 30 raketų paleidimo įrenginių Ukrainos teritorijose. Generalinis štabas pridūrė, kad priešo smūgių grėsmė išlieka visoje Ukrainos teritorijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad jo šalis „atsakys į kiekvieną smūgį“ po to, kai per Rusijos atakas žuvo mažiausiai aštuoni žmonės Kyjivo regione ir dar vienas pietiniame Ukrainos Zaporižios mieste.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Mes tikrai atsakysime į kiekvieną smūgį mūsų miestams“, – teigė V.Zelenskis, pridurdamas, kad „šiandienos Rusijos smūgiai Zaporižioje, naktinis Kyjivo srities puolimas... Visos Rusijos atakos sulauks karinio, politinio ir teisinio atsako.“

V.Zelenskis, trečiadienį apsilankęs keliose fronto zonose, sakė, kad jam sunku matyti „siaubingas kančias ir griuvėsius“, kuriuos Rusija sukėlė Donbaso regiono miestams.

Savo naktiniame kreipimesi Ukrainos vadovas sakė, kad Ukrainos rytinėje Donecko srityje esančioje Kramatorsko tvirtovėje „beveik nuolat, kas valandą kaukia oro pavojaus sirenos“.

Be to, žmonės ten susiduria su „nuolatine apšaudymo grėsme, nuolatine grėsme gyvybei“, sakė jis.

„Čia, Donbase, Charkovo srityje, visur, kur tik atėjo Rusijos blogis, akivaizdu, kad teroristinės valstybės nesustabdys niekas, išskyrus vieną dalyką – mūsų pergalę“, – sakė V Zelenskis.

Jis paminėjo smūgius gyvenamiesiems pastatams Zaporižioje ir naktį įvykdytą bepiločio lėktuvo ataką Kyjivo srityje, sakydamas, kad „visi Rusijos smūgiai sulauks karinio, politinio ir teisinio atsako“.

„Rusija pralaimės šį karą. Pasaulyje nėra subjekto, kuris to jau nejaustų“, – pridūrė jis.

Trečiadienį Didžiosios Britanijos princas Williamas iš anksto nepranešęs atvyko į Lenkiją, kur susitiko su britų ir lenkų kariais, dislokuotais prie Ukrainos ir Lenkijos sienos, ir gyrė jų „bendradarbiavimą remiant Ukrainos žmones ir jų laisvę“, rašo CNN.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Princas Williamas Lenkijoje

Velso princas pirmiausia apsilankė 3-iosios brigados teritorinės gynybos pajėgų bazėje Žešuve, kur susitiko su Lenkijos gynybos ministru Mariuszu Blaszczaku ir apžiūrėjo karinės technikos ekspoziciją.

Ten jis kalbėjosi su britų ir lenkų kariais apie tvirtą bičiulystę, kuri susiformavo nuo tada, kai jie pradėjo dirbti kartu.

Po to 40-metis princas susitiko su Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų nariais, kad sužinotų daugiau apie tai, kaip jie bendradarbiauja su Lenkijos kolegomis, vykdančiais paramos Ukrainai operacijas.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos pajėgos nesėkmingai bandė žengti į priekį keliomis kryptimis, o aršiausios kovos tęsiasi pietinėje ir šiaurinėje Bachmuto miesto dalyse Donecko srityje, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Generalinis štabas teigia, kad Rusijos pajėgos tęsia ginkluotą agresiją prieš Ukrainą, pagrindines pastangas sutelkdama į bandymus visiškai užimti Donecko ir Luhansko sričių administracines ribas.

„Priešas toliau vykdo puolimą Lymano, Bachmuto, Avdijivkos, Marjinkos ir Šachtarskoo kryptimis. Įnirtingiausi mūšiai tęsiasi pietinėje ir šiaurinėje Bachmuto dalyje, priešas taip pat vykdė puolimą Avdijivkos kryptimi, siekdamas įtvirtinti Avdijivkos ir Marjinkos kontrolę“, – pranešė Generalinis štabas.

Taigi Kupjansko ir Lymano kryptimis priešas toliau bandė pralaužti ukrainiečių gynėjų ir užpuolikų gynybą ir vykdė nesėkmingas ofenzyvas Makijivkos ir Bilohorivkos gyvenviečių rajonuose.

Bachmuto kryptimi okupantai tęsia puolamuosius veiksmus, tačiau jų puolamasis potencialas, generalinio štabo duomenimis, mažėja.

„Priešas nesiliauja bandęs užimti miestą, prarasdamas daug gyvosios jėgos, ginklų ir karinės technikos. Mūsų gynėjai visą parą atremia daugybę priešo atakų Bachmuto, Bohdanivkos ir Predtečynės rajonuose“, – teigiama jame.

Be to, Ukrainos oro pajėgos šią dieną atliko 12 smūgių prieš okupanto pajėgų ir karinės technikos susitelkimo, pranešė generalinis štabas.

Be to, ukrainiečių pilotai sunaikino priešo priešlėktuvinę raketinę sistemą.

Rusų karinis laivynas anksti trečiadienį atrėmė antvandeninių dronų ataką prieš Sevastopolio uostą Rusijos aneksuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje, sakė Maskvos paskirtas vietos gubernatorius Michailas Razvožajevas.

Paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad okupantų oro gynybos sistema stengėsi numušti nuo kranto atakuojančius dronus. Jiems veikiant, netoli kranto įvyko galingas sprogimas. 

Pranešama, kad oro gynybos pajėgos sunaikino tris taikinius. Teigiama, kad karo laivai nenukentėjo.

Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) įstatymų leidžiamoji institucija trečiadienį pareiškė apgailestaujanti dėl grasinimų, nukreiptų prieš tribunolą dėl jo išduoto Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderio dėl karo nusikaltimų.

Statuto valstybių šalių asamblėja, kuri jungia TBT nares, pareiškime teigė, kad buvo „grasinimų Tarptautiniam baudžiamajam teismui ir priemonių, nukreiptų prieš jo prokurorą ir teisėjus“.

Maskva pirmadienį pareiškė pradėjusi baudžiamąjį tyrimą dėl TBT prokuroro Karimo Khano ir kelių teisėjų neteisėto sprendimo siekti V.Putino arešto dėl karo Ukrainoje.

Statuto valstybių šalių asamblėja, kuri jungia 123 TBT nares, pareiškime teigė, kad buvo „grasinimų Tarptautiniam baudžiamajam teismui ir priemonių, nukreiptų prieš jo prokurorą ir teisėjus“.

„Asamblėjai pirmininkaujanti valstybė narė apgailestauja dėl šių bandymų trukdyti tarptautinėms pastangoms užtikrinti atsakomybę už veiksmus, kurie yra draudžiami pagal bendrąją tarptautinę teisę“, – sakoma jos pareiškime.

Asamblėja taip pat „dar kartą patvirtina savo tvirtą paramą Tarptautiniam baudžiamajam teismui“.

TBT penktadienį paskelbė V.Putino arešto orderį dėl įtariamo neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo – karo nusikaltimo.

K.Khanas agentūrai AFP sakė, kad tariamų deportacijų skaičius „skaičiuojamas tūkstančiais“.

TBT pranešė, kad dėl panašių kaltinimų taip pat išdavė orderį Rusijos prezidento kanceliarijos vaiko teisių įgaliotinei Marijai Lvovai-Belovai.

Maskva atmetė orderius kaip negaliojančius.

Nuo 2022 metų vasario 24 dienos invazijos į Rusiją deportuota daugiau kaip 16 000 ukrainiečių vaikų, Kyjivo teigimu, daugelis jų apgyvendinti institucijose ir globos namuose.

Ukrainos gynybos žvalgybos vadovo pavaduotojas Vadimas Skibickis interviu metu su naujienų agentūra „RBC-Ukraine“ įvardino naujus prioritetinius Rusijos oro smūgių taikinius.

„Rusijos vadovybė patikslino savo prioritetinių taikinių, į kuriuos bus nukreipti bepiločių orlaivių smūgiai ir raketų atakos Ukrainoje, sąrašą. Energetikos objektai lieka sąraše, tačiau jie nebėra pagrindinis taikinys“, – sakė V.Skibickis.

Pasak jo, raketų atakų ir bepiločių lėktuvų smūgių prioritetų pasikeitimą rodo per pastarąsias dienas Rusijos suduoti smūgiai. 

„AP“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

„Jie smogė degalų ir tepalų sandėliams Novomoskovske, Žytomyre, taip pat buvo smūgių Javorivo rajone. Kokie buvo pagrindiniai taikiniai? Mūsų kariuomenės logistikos sistema ir mūsų technikos koncentracija dislokacijos punktuose“, – teigė žvalgybos atstovas.

Rusijos agresorius energetikos objektų nebelaiko prioritetiniu taikiniu, sakė jis, nes žiema baigėsi ir rusams nepavyko sunaikinti Ukrainos energetikos sistemos.

„Todėl dabar rusai šiek tiek perorientuos savo smūgių taikinius. Tai gali būti kariniai taikiniai, kariuomenės koncentracija ir mūsų grupuočių logistikos sistema“.

Nors Ukrainos žvalgyba nėra linkusi tikėti, kad rusai visiškai atsisakys išpuolių prieš enegetikos sektorių, nes jiems svarbu padaryti Ukrainai ekonominės žalos.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad Kinija nesuteikė didelės karinės pagalbos į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai, nors Pekinas didina diplomatinę paramą Maskvai.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas

„Šiandien, kai kalbame, nematėme, kad jie būtų peržengę šią ribą“, – atsakydamas į klausimą sakė A.Blinkenas, liudydamas JAV Senato komitete.

Jungtinės Valstijos yra kaltinusios Pekiną, kad jis svarsto galimybę eksportuoti ginklus į Maskvą, o Kinija šiuos teiginius griežtai neigia.

Europiečiai Ukrainos atžvilgiu nusiteikusi pozityviai ir pritaria šiuo metu kariaujančios šalies prisijungimui prie Europos Sąjungos artimiausiais metais.

Bertelsmanno fondo „Eupinions“ apklausos, kurioje dalyvavo 13 tūkst. dalyvių iš septynių ES šalių, rezultatai rodo, kad vidutiniškai 65 proc. respondentų pritaria Ukrainos stojimui į ES artimiausiais metais.

Palyginti su 2022 m. kovo mėn. duomenimis parama sumažėjo 4 procentiniais punktais, tačiau padidėjo 2 punktais, palyginti su tų pačių metų rugsėjo mėn.

123RF.com nuotr./Ukrainos ir Europos Sąjungos vėliavos

Palankiausiai Ukrainos prisijungimą prie ES vertina Lenkija ir Ispanija, kur tam pritaria atitinkamai 81 proc. ir 80 proc. respondentų.

Vokietijoje tik 54 proc. respondentų mano, kad Ukraina artimiausiais metais galėtų tapti ES nare.

Likusiose apklaustose šalyse Ukrainos stojimą į ES remia 60-70 proc. respondentų.

Anksčiau buvęs Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris įspėjo, kad nereikia turėti nerealių lūkesčių dėl greito Ukrainos prisijungimo prie bloko.

Tuo tarpu Latvijos premjeras Karinis Krišjanis laikosi priešingos nuomonės ir interviu su ukrainiečių leidiniu „Pravda“ metu teigė, jog „jei yra šalis, kuri gali pasiekti stojimo proceso rekordą, tai yra Ukraina“.

Ukrainos atstatymo ir atkūrimo poreikiai, praėjus daugiau kaip metams nuo Rusijos invazijos pradžios, išaugo iki 411 mlrd. dolerių (381,06 mlrd. eurų), trečiadienį pranešė Pasaulio bankas.

Ukrainos vyriausybės, Pasaulio banko, Europos Komisijos ir Jungtinių Tautų bendrai atliktame vertinime taip pat prognozuojama, kad 2023 metais Ukrainai prireiks „14 mlrd. dolerių (12,98 mlrd. eurų) svarbiausioms ir prioritetinėms atstatymo ir atkūrimo investicijoms“.

Remiantis vertinimu, šiems poreikiams patenkinti reikės 11 mlrd. JAV dolerių (10,2 mlrd. eurų) daugiau lėšų, nei Ukrainos vyriausybė numatė savo 2023 metų biudžete.

2022 metų vasario pabaigoje Rusijai įsiveržus į Ukrainą, milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus, o dėl karo padarinių pasaulinės maisto ir energijos kainos šoktelėjo.

„Energetikos infrastruktūra, būstas, ypatingos svarbos infrastruktūra, ekonomika ir humanitarinis išminavimas yra penki mūsų šių metų prioritetai“, – sakoma Ukrainos ministro pirmininko Denyso Šmyhalio pareiškime.

Jis pridūrė, kad dalis atstatymo darbų jau atlikta.

Tačiau D. Šmyhalis įspėjo, kad „šiuo metu į žalos dydį ir atkūrimo poreikius neįtraukti duomenys apie okupuotose teritorijose prarastą infrastruktūrą, būstus ir įmones“.

Kai Ukrainos pajėgos jas išlaisvins, valdžios institucijos pradės atkūrimo darbus šiose teritorijose, sakė jis.

Trečiadienio popietę per Rusijos raketų ataką Zaporižioje buvo sužeisti mažiausiai 33 žmonės ir vienas žuvo. Tarp sužeistųjų yra trys vaikai.

Apie tai pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Jurijus Malaško.

„Šiuo metu yra 33 sužeistieji, vienas žmogus žuvo, trys 5, 7 ir 9 metų vaikai yra ligoninėje. Tačiau jie sužeisti nesunkiai. Taip pat turime dar tris sunkiai sužeistus“, – kalbėjo jis. 

„DSNS Ukraina“ „Telegram“ kanalas/Gelbėtojams pavyko išgelbėti 6 asmenis ir šunį

J.Malaško taip pat sakė, kad šiuo metu raketos pataikymo vietoje vyksta paieškos ir gelbėjimo operacijos.

Teigiama, kad gelbėjimo būriui jau pavyko išgelbėti 6 piliečius ir 1 šunį.

Iš viso įvykio vietoje dirba 66 gelbėtojai ir 14 transporto priemonių.

Pasak J.Malaško, turima informacijos, kad bute, į kurį pataikė raketa, gali būti žmonių, preliminariai – pagyvenusių žmonių pora.

Trečiadienį Lenkija sulaukė tankų ir haubicų siuntos, kuriuos anksčiau užsakė iš Pietų Korėjos.

„Lenkijos kariuomenė stiprėja! Šį rytą į Gdynės uostą atplaukė dar 12 haubicų K9 ir 5 tankai K2, kuriuos pernai užsakėme iš Pietų Korėjos. Tai gerokai padidina mūsų artilerijos ir šarvuočių potencialą“, – tviteryje paskelbė šalies gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.

Lenkijos naujienų agentūrai PAP ministras taip pat sakė, kad tankus ir haubicas naudos 16-oji mechanizuotoji divizija Varmijos ir Mozūrų vaivadijoje, kuri ribojasi su Rusijos Kaliningrado sritimi.

„Kuriame pajėgas, kurios galėtų atgrasyti agresorių. Putinas turėtų gerai pagalvoti prieš priimdamas klaidingą sprendimą pulti Lenkiją, nes Lenkijos ginkluotosios pajėgos stiprėja ir gauna naujausią ginkluotę“, – pareiškė jis.

Anksčiau pranešta, kad Lenkija planuoja netoli sienos su Kaliningrado sritimi statyti naują karinę bazę.

Gelbėtojai iš bendrabučio griuvėsių Ržyčivo mieste Kyjivo srityje ištraukė dar 3 žmonių kūnus, taigi naktinio Rusijos išpuolio aukų skaičius išaugo iki 7, pranešė ukrainiečių leidinys „Pravda“.

Kyjivo srities policijos vadovas Andrijus Nebytovas susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale informavo, kad gelbėtojai toliau ardo griuvėsius.

Tuo tarpu Kyjivo srities policijos atstovė spaudai Iryna Prianišnikova pridūrė, kad 9 žmonės, tarp jų 1 vaikas, buvo sužeisti. Jie patyrė įvairių sužalojimų.

„Reuters“/„Scanpix“/Griuvėsiai Ržyčivo mieste

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) pareiškė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl padėties Bachmute ir aplinkinėse bendruomenėse aplink fronto liniją Rytų Ukrainoje ir dėl „didelių civilių kančių, kurias sukelia nuolatiniai kariniai veiksmai“, pranešė leidinys „The Guardian“.

Organizacijos darbuotojai pristatė humanitarinę pagalbą į netoli fronto linijos esančias Konstantinovkos, Chasiv Jaro ir Selydovo gyvenvietes, kur, pasak jų, akivaizdžiai matomas sunaikinimo mastas.

„AFP“/„Scanpix“/Vietinis gyventojas Konstantinovkoje

„Namai, ligoninės, mokyklos ir infrastruktūra patyrė didelę žalą. Humanitarinė padėtis yra sunki tiems, kurie nepabėgo, o nuolatiniai karo veiksmai neleidžia naudotis būtiniausiomis paslaugomis“, – sakoma Raudonojo Kryžiaus organizacijos pranešime.

Dauguma civilių, kurie galėjo išvykti, tą ir padarė, tačiau palei fronto liniją jų liko tūkstančiai.

Raudonasis Kryžius išskyrė, kad tarp likusiųjų – daugiausia pagyvenę, mažai judrūs ar neįgalūs žmonės, taip pat žmonės, kurie atsisako palikti savo namus.

„Tai tikrai sudėtinga situacija: čia triukšminga ir baisu. Vakar virš mūsų galvų praskrido raketa. Mes ne gyvename, o bandome išgyventi“, – sakė „The Guardian“ vienas vietos gyventojas.

Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų atstovas spaudai pulkininkas Jurijus Ihnatas nacionalinio teletilto eteryje paaiškino, kaip Rusija smogė gyvenamajam rajonui Zaporižioje.

„Reikia suprasti, kad Zaporižia yra fronto miestas, esantis netoli kontaktinės linijos. Preliminariais gelbėjimo tarnybų duomenimis, tai buvo tolimojo nuotolio daugkartinio paleidimo raketų sistema, galbūt „Tornado C“, – sakė J.Ihnatas.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos raketos smogė į daugiabutį Zaporižioje

Jis pridūrė, kad raketinė artilerija skrenda itin greitai: nuo paleidimo iki pataikymo praeina sekundė, todėl oro pavojaus signalas įsijungia smūgio momentu arba net po jo.

„Jei mūsų gynybos pajėgos turi galimybę perspėti, kad bus panaudota raketinė ar patrankų artilerija, tai tikrai yra padaroma. Jei tokios galimybės nėra, nėra žvalgybinės informacijos, tada gali įvykti tokie priešo teroristiniai išpuoliai, kurie ne pirmą kartą (vykdomi) gyvenamuosiuose miestų rajonuose.“

Karinių oro pajėgų atstovas spaudai pabrėžė, kad okupantų artilerijos apšaudymo grėsmė fronto miestams yra nuolatinė. 

Generalinės prokuratūros teigimu, į Zaporižią Rusijos kariškiai paleido 6 raketas, kurių tipas šiuo metu nustatinėjamas. Preliminariai buvo sužeista daugiau kaip 25 žmonės, tarp jų trys vaikai.

„Viena iš raketų pataikė tarp dviejų daugiaaukščių pastatų, iš dalies sunaikino butus ir balkonus, apgadino stogus ir išdaužė langus, – sakoma Prokuratūros pranešime. – Sprogimo banga ir nuolaužos taip pat apgadino kitus netoliese esančius gyvenamuosius pastatus, automobilius ir kitą civilinę miesto infrastruktūrą“.

Rusijos okupantai bando apsupti Avdijivką nuo 2022 m. gegužės, tačiau jiems dar nepavyko to padaryti, – Ukrainos žiniasklaidai sakė Avdijivkos miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barbašas.

„Buvo daug įvairių datų, kurias jie nustatė Avdijivkos apsupimui. „Galutinė“ data buvo kovo 1 diena. Šiandien yra kovo 22 d., o miestas yra po Ukrainos vėliava“, – sakė jis.

Okupantai į Avdijivką atėjo iš žemumų, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kaip paaiškino V.Barbašas, užėmė dominuojančias aukštumas.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Avdijivka

„Tai ir lėmė labai didelius priešo nuostolius šia kryptimi, šiaurėje. Iš pietinės miesto dalies jie mažiau aktyvūs“, – aiškino administracijos vadovas.

Nepaisant to, rusų okupantai neatsisako savo bandymų „prispausti“: Avdijivkos sektoriuje padaugėjo puolimų. Pasak V.Barbašo, dabar jų skaičius beveik toks pat kaip Bachmuto sektoriuje.  

Abiem kryptimis per dieną užregistruojama 250-300 pozicijų puolimų ir 30-40 šturmo veiksmų. Skiriasi tik oro antskrydžių skaičius: Bachmuto sektoriuje – 3-5, o Avdijivkos sektoriuje – kartais iki 30 per dieną.

V.Barbašas paneigė informaciją, kad okupantai neva turi problemų su personalu ir technika: „Mes to nematome. Net pagal šturmo operacijų skaičių aišku, kad jie turi daug personalo. Jie vis stumiasi pirmyn“.

Vietos karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašo pranešė, kad Adijivkoje tęsiama civilių evakuacija.

„Civilių evakuacija tęsiasi, tačiau išvažiavimas iš miesto ve per “mirties kelią„ – Rusijos karių kontroliuojamą kelio atkarpą, kur jie gali iš karto atidengti ugnį“, – sakė jis.

Pasak V.Barabašo, per pastarąsias tris savaites miestą paliko 180 žmonių.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos pajėgos fronte sektoriuje šalia Adijivkos

Tuo pat metu Ukrainos pareigūnai apskaičiavo, kad Avdijivkoje liko apie 2 tūkst. žmonių, įskaitant šešis vaikus.

„Antradienį buvo evakuotas vienas vaikas, o trečiadienį valdžia planuoja evakuoti dar vieną vaiką“, – teigė V.Barabašas.

Primename, kad Avdijivkos vietos valdžia neseniai paragino gyventojus skubiai evakuotis, nes rusai nemažina smogimų civilinei infrastruktūrai ir gyvenamiesiems rajonams.

Anksčiau CNN pranešė, kad padėtis aplink Avdijivką, esančią į šiaurę nuo Donecko, darosi vis labiau įtempta, nes Rusijos kariai nuolat bando apsupti miestą.

Jungtinės Valstijos pasiūlė Slovakijai 12 naujų karinių sraigtasparnių kaip kompensaciją už naikintuvus MiG-29, kuriuos Europos šalis perduoda Ukrainai, trečiadienį pranešė slovakų gynybos ministras.

Pagal pasiūlymą Slovakija sumokės 340 mln. dolerių (315,23 mln. eurų) už atakos sraigtasparnius „Bell AH-1Z“ pagal maždaug 1 mlrd. dolerių (927,15 mln. eurų) vertės sandorį, į kurį taip pat įeina 500 raketų „AGM-114 Hellfire II“ ir mokymai, sakė gynybos ministras Jaroslavas Nadas.

Jis teigė, kad JAV užsienio karinis finansavimas padengs likusius 660 mln. dolerių (612 mln. eurų). Europos Sąjunga taip pat atsiųstų Slovakijai 200 mln. eurų kaip papildomą kompensaciją, sakė J.Nadas.

„Reuters“/„Scanpix“/Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas

Slovakijos vyriausybė dar turi priimti pasiūlymą.

J.Nadas teigė, kad jo šalies ginkluotosios pajėgos šiuo metu neturi nė vieno kovinio sraigtasparnio ir kad šis sandoris „gerokai padidins Slovakijos gynybinius pajėgumus“.

Penktadienį Slovakijos vyriausybė pritarė planui perduoti Ukrainai 13 sovietinių laikų naikintuvų MiG-29. Slovakija tapo antrąja NATO valstybe nare, sureagavusia į Ukrainos vyriausybės prašymus atsiųsti karinių orlaivių, kurie padėtų apsiginti nuo Rusijos invazijos.

Vasarą Slovakija nutraukė savo MiG eksploataciją, nes trūko atsarginių dalių ir specialistų, kurie padėtų juos prižiūrėti. NATO narės Lenkija ir Čekija ėmėsi stebėti Slovakijos oro erdvę.

Slovakija anksčiau pasirašė sutartį dėl 14 JAV naikintuvų „F-16 Block 70/72“ įsigijimo, tačiau jų pristatymas buvo atidėtas dvejiems metams, o pirmieji orlaiviai turėtų būti pristatyti 2024 metų pradžioje.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad per pastaruosius metus jo šalies ginkluotosios pajėgos rytuose gavo apie 400 vienetų modernios karinės įrangos, įskaitant naikintuvus SU-57 ir priešlėktuvines raketų sistemas, pranešė leidinys „The Guardian“.

Rytų karinės apygardos kariniai pajėgumai „gerokai išaugo“, sakė S.Šoigu savo šalies kariuomenės vadovybei.

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Šoigu

Jis taip pat paskelbė apie planus modernizuoti priešraketinės gynybos sistemas sostinėje po kelių dronų atakų Rusijos teritorijoje, dėl kurių Maskva kaltina Ukrainą.

Šiais metais ant Maskvos stogų jau atsirado kelios oro gynybos sistemos.

„Šiais metais užbaigsime Maskvos miesto priešraketinės gynybos sistemų modernizavimą“, – sakė S.Šoigu kariuomenės pareigūnams.

Jį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Ministro teigimu, oro gynybos ginklų kūrimas yra „vienas iš [kariuomenės] prioritetų“.

S.Šoigu sakė, kad kariuomenė taip pat suformuos „oro gynybos divizijos brigadą, kuri bus apmokyta ir aprūpinta naujos kartos raketų „oras–žemė“ sistemomis S-350“.

Jis nenurodė, ar tai nauji planai ir ar jie susiję su karu Ukrainoje.

Kalbėdamas apie Ukrainą, S.Šoigu konstatavo, kad nuo Maskvos vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ pradžios Rusijos oro ir kosmoso pajėgos sunaikino daugiau kaip 20 tūkst. Ukrainos karinių objektų.

„The Guardian“ pažymėjo, kad Rusijos gynybos ministro teiginiai nebuvo nepriklausomai patikrinti.

Rusijos kariuomenė iškonservavo ir pradėjo gabenti iš Tolimųjų Rytų sovietinius T-54/55 tankus, pagamintus 40-ajame ir 50-ajame dešimtmetyje, o „Conflict Intelligence Team“ grupės tyrėjai turi karinės technikos ešelono nuotraukų.

„Kaip sužinojome, šis traukinys neseniai išvyko iš Arsenijevo miesto Primorsko krašte, kur įsikūrusi 1295-oji centrinė tankų rezervo ir saugojimo bazė“, – teigia tyrėjų grupė.

„Sipa Press“/„Scanpix“ nuotr./Tankas T-55

Tyrėjai išnagrinėjo viešai prieinamas archyvines 1295-osios bazės nuotraukas ir nustatė, kad joje, be palyginti modernių T-80BV ir T-72B, saugoma nemažai T-62M(V). Taip pat rasta T-55 ir T-54 nuotraukų.

Ukrainos pietrytiniame Zaporižios mieste dviem rusų raketoms pataikius į daugiabutį, žuvo vienas, hospitalizuoti 25 žmonės, trečiadienį pranešė pareigūnai.

Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtjevas sakė, kad ligoninėse gydomi 25 asmenys, iš jų trys – sunkios būklės. 

Tarp nukentėjusiųjų yra du vaikai.

„Jokio karinio taikinio! Dvi Rusijos raketos pataikė į gyvenamąjį daugiaaukštį pastatą, strateginį teroristinės valstybės pajėgų taikinį. Dar vienas karo nusikaltimas, įvykdytas vidury dienos daugiatūkstantinio miesto gyvenamajame rajone!“ – pareiškė Zaporižios srities administracija platformoje „Telegram“.

Remiantis stebėjimo kamerų padarytais įrašais, viena raketa pataikė į daugiaaukštį pastatą. Antroji raketa, pasak Ukrainos žiniasklaidos, pataikė į pastato stogą ir nesprogo.

Po apšaudymo dviejuose daugiabučiuose kilo gaisras.

Maskvos primestas Rusijos okupuotos Zaporižios srities dalies regioninės administracijos pareigūnas Vladimiras Rogovas teigė, kad į pastatą pataikė Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa, kuri buvo paleista siekiant perimti Rusijos raketą.

Jis nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau trečiadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip rusų raketa įsirėžia į devynių aukštų gyvenamąjį namą Zaporižios mieste.

„Rusijos raketa pataikė į daugiaaukštį namą. Rusija žiauriai apšaudo miestą. Ji pataiko į gyvenamuosius rajonus, kuriuose gyvena paprasti žmonės, vaikai. Teroristinė šalis siekia sunaikinti mūsų miestus, mūsų valstybę, mūsų žmones. Tai neturi tapti „eiline diena“ nei Ukrainoje, nei bet kur kitur Europoje ar pasaulyje. Reikia daugiau pasaulio vienybės ir ryžto, kad greičiau nugalėtume Rusijos terorą ir apsaugotume gyvybes“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos žiniasklaidoje pasirodė nukentėjusių daugiabučių nuotraukos, kuriose matyti apdegę butai keliuose aukštuose ir iš vieno iš jų besiveržiančios liepsnos.

Pasak Zaporižios srities administracijos, incidento vietoje dirba pagalbos tarnybos.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly pareiškė, kad jo šalies sprendimas tiekti Ukrainai tankų sviedinius, pagamintus iš nusodrinto urano, nėra „branduolinė eskalacija“.

Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo, kad šis žingsnis paskatins Rusijos atsaką, nes jis apkaltino Vakarus „pradėjus naudoti ginklus su branduoliniu komponentu“.

Kalbėdamas Londone J.Cleverly pabrėžė, kad nusodrintojo urano sviediniai nėra branduolinė amunicija.

„Scanpix“/AP nuotr./Jamesas Cleverly

„Tai nėra branduoliniai šaudmenys, tai grynai įprastiniai šaudmenys. Ir, žinoma, mes matėme Vladimiro Putino grasinimus kiekvieną kartą, kai Jungtinė Karalystė ir mūsų kaimynai, draugai ir sąjungininkai siekė paremti Ukrainą ginant ją nuo šio žiauraus, brutalaus, neteisėto ir nepagrįsto karo, kurį Rusija vykdo prieš Ukrainą.“

„Taigi nėra jokios branduolinės eskalacijos. Vienintelė šalis pasaulyje, kuri kalba apie branduolinius klausimus, yra Rusija“, – pridūrė diplomatas.

Tuo tarpu trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad sprendimas "neliks be rimtų pasekmių".

"Šis sprendimas neliks be rimtų pasekmių tiek Rusijos ir Didžiosios Britanijos dvišaliams santykiams, tiek ir tarptautiniu lygmeniu, kur pirmoji daugiašalių struktūrų reakcija jau rodo, kad Londono planai visiškai atmesti. Mes nepaliksime tokių veiksmų be atsako."

Lenkijos ministras pirmininkas trečiadienį pavadino Pekino ir Maskvos aljansą pavojingu, Kinijos lyderiui Xi Jinpingui baigus trijų dienų vizitą Maskvoje.

„Kinijos prezidento vizitas į Maskvą kelia mums nerimą, ši Kinijos ir Maskvos ašis yra pavojinga“, – žurnalistams po susitikimo su Japonijos premjeru Fumio Kishida Varšuvoje sakė lenkų ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

Xi Jinpingas išvyko iš Rusijos anksčiau trečiadienį. Per derybas su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu jis gyrė dvišalių santykių „naują erą“ ir demonstravo vienybę prieš Vakarus.

„AP“/„Scanpix“/Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida ir Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis

V.Putinas ir Xi Jinpingas aptarė Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, tačiau jų pokalbiai baigėsi be akivaizdžių ženklų, kad bus pasiektas proveržis, kaip nutraukti kovas.

V.Putinas teigiamai įvertino Pekino 12 punktų poziciją dėl karo, kurioje raginama palaikyti dialogą ir gerbti visų šalių teritorinį suverenumą.

Tačiau Lenkija, viena artimiausių Ukrainos sąjungininkių, išreiškė susirūpinimą dėl glaudesnio Pekino ir Maskvos bendradarbiavimo.

„Stengiamės įtikinti Kiniją neremti Rusijos agresyvios tarptautinės politikos“, – žurnalistams sakė M.Morawieckis.

F.Kishida atvyko į Lenkiją iš kaimyninės Ukrainos, kur lankėsi Kyjive ir netoliese esančiame Bučos mieste, kuriame Rusijos pajėgos praėjusiais metais buvo apkaltintos vykdžiusios žiaurius nusikaltimus.

Japonų premjeras gyrė Lenkiją už pagalbą karo nuniokotai šaliai ir sakė, kad Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui perdavė „nepalaužiamą Japonijos ir G7 solidarumą“.

Jis taip pat paskelbė apie naują Japonijos pagalbą Varšuvai, motyvuodamas „didėjančia Lenkijai tenkančia našta“ padedant Kyjivui, tačiau konkrečiai nenurodė, kokia tai bus pagalba.

„Pasakiau ministrui pirmininkui, kad... mes manome, jog šalis atitinka reikalavimus oficialiai paramai vystymuisi gauti, ir ketiname aktyviai rengti pagalbos projektus“, – sakė F.Kishida.

Pasak su CNN kalbėjusio vietos karinės administracijos vadovo Vitalijaus Barabašo, Avdijivkos miestas rytiniame Ukrainos Donecko regione patiria smarkias Rusijos artilerijos ir raketų sistemų atakas.

Avdijivka, miestas su didele lydymo gamykla į šiaurę nuo Donecko, nuolat apšaudomas nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Tačiau pastarosiomis savaitėmis Rusijos antžeminės atakos regione suintensyvėjo.

„AFP“/„Scanpix“/Avdijivkos gyventojas

Kai kurie Ukrainos pareigūnai teigė, kad šis miestas gali tapti antruoju Bachmutu.

V.Barabašas CNN pažymėjo, kad „situacija tikrai keičiasi“.

„Vyksta daugiau apšaudymų, jie darosi labiau masiniai, padaugėjo ir šturmo operacijų aplink miestą. Daugiau apšaudomųjų pozicijų, daugiau oro ir raketų atakų tiek mieste, tiek pozicijose.“

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad jo nestebina, jo žodžiais tariant, „priešiška“ Vakarų šalių reakcija į šią savaitę įvykusį Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo vizitą.

„Kalbant apie kolektyvinę Vakarų šalių reakciją, niekam ne paslaptis, kad beveik visais klausimais ši reakcija yra nedraugiška, labai priešiška. Šio svarbaus vizito nušvietimas nėra išimtis“, – sakė D.Peskovas.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

„Žinoma, svarbiausia ne Vakarų reakcija, o įvykusių derybų rezultatai.“

D.Peskovo komentarai nuskambėjo po to, kai Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby CNN laidai „Christiane Amanpour“ pareiškė, kad Pekinas ir Maskva gilina savo santykius didele dalimi dėl abipusio intereso mesti iššūkį JAV pasaulinei įtakai.

Laidoje J.Kirby taip pat atmetė Kinijos teiginį, kad ji užėmė nešališką poziciją dėl karo Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis parodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip kovo 22 d. apšaudymo metu Rusijos raketa pataikė į gyvenamąjį namą Zaporižioje.

„Zaporižia. Rusijos raketa ką tik pataikė į daugiaaukštį pastatą. Rusija apšaudo miestą žvėriškai. Ji pataikė į gyvenamuosius rajonus, kuriuose gyvena paprasti žmonės ir vaikai. Teroristinė šalis siekia sunaikinti mūsų miestus, mūsų valstybę, mūsų žmones.

Tai neturėtų būti “dar viena diena„ nei Ukrainoje, nei bet kur kitur Europoje ar pasaulyje. Mums reikia daugiau pasaulio vienybės ir ryžto, kad nugalėtume Rusijos terorą ir apsaugotume gyvybes“, – komentavo V.Zelenskis. 

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė žinutę, kurioje dar kartą sukritikavo Hagos tarptautinį baudžiamąjį teismą dėl sprendimo išduoti arešto orderius Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Rusijos vaikų teisių įgaliotinei Marijai Lvovai-Belovai dėl, kaip teigiama, neteisėto Ukrainos vaikų deportavimo.

Ministerijos atstovė situaciją prilygino JAV vykdytai vaikų evakuacijos iš Vietnamo operacijai „Babylift“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marija Zacharova

„Baisu ne tik tai, kad 1975 m. Vašingtonas žengė tokį žingsnį, faktiškai atimdamas iš tūkstančių vaikų jų tėvynę ir kultūrą, panaikindamas jų tautinę ir etnosocialinę priklausomybę, bet ir tai, kaip vyko „evakuacija“. Neabejotinai žinoma, kad kūdikių perkėlimo operacija buvo atlikta labai blogai“.

Ji taip pat paminėjo operacijos metu įvykusią lėktuvo katastrofą ir pridūrė, kad labai laukia, „kada tarptautinis baudžiamasis teismas išduos arešto orderį JAV vadovybei, Pentagonui ir visiems šioje operacijoje dalyvavusiems „humanitariniams fondams“.“

Ukrainos pareigūnai kaltina Rusiją gabenant vaikus iš okupuotų Ukrainos teritorijų, tačiau Rusija tai neigė ir neigia, teigdama, kad ji apgyvendina vaikus iš Ukrainos institucijų šeimose Rusijoje.

Savo ilgame įraše "Telegram" kanale M.Zacharova citavo pirmadienį pasakytus M.Lvovos-Belovos žodžius: „Šiandien 19-oje mūsų šalies regionų šeimose yra 380 vaikų. Tai vaikai, kurie ilgą laiką buvo socialinėse įstaigose. Nė vienas iš jų nebuvo atskirtas nuo tėvų... Jei yra teisėtų atstovų, mes nedelsdami padarysime viską, kad šios šeimos būtų sujungtos.“

Trečiadienį Zaporižios srityje skambant oro pavojaus signalui įvyko keli sprogimai, buvo apšaudyti gyvenamieji namai ir Chortycios sala.

11.20 val. „Suspilne“ korespondentai pranešė, kad Zaporižioje įvyko sprogimas. Po 20 minučių Zaporižios mieste nugriaudėjo pakartotiniai sprogimai, o po 10 minučių – dar vienas.

„Rusai apšaudo Zaporižią. Gyvenamieji pastatai yra apšaudomi priešo, taip pat ir Chortycios sala“, – paskelbė ir Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. 

„Suspilne“ nuotr./Rusų ataka Zaporižioje

11.20 val. Zaporižios srities karinė administracija taip pat pranešė apie sprogimus.

Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė, kad per išpuolį buvo sužeista mažiausiai 18 žmonių.

„Du devynių aukštų pastatai, kuriuose buvo civilių gyventojų, pateko į šio klastingo niekšo ugnį. Šiuo metu žinome apie 18 aukų (tarp jų du 7 ir 9 metų vaikai)“, – rašė jis.

Pasak A.Kurtevo, 11 iš nukentėjusiųjų paguldyti į ligoninę. Keturių iš jų būklė sunki, septynių – vidutinio sunkumo.

Informacija apie sugriovimų mastą tikslinama. Įvykio vietoje dirba atitinkamos tarnybos.

Jungtinių pajėgų operacijos duomenimis, okupantai paleido dvi raketas į vieną iš devynių aukštų pastatų, esančių gyvenamajame rajone.

Keturi JAV Kongreso nariai, priklausantys Respublikonų partijai, paprašė JAV prezidento Joe Bideno nusiųsti Ukrainai kasetinių ginklų.

Tai teigiama įstatymų leidėjų kreipimesi į J.Bideną. Kartu jie priminė Baltųjų rūmų nuogąstavimus tai daryti dėl tariamo Rusijos veiksmų eskalavimo. 

Respublikonai kritikavo J.Bideną dėl "nenoro suteikti Ukrainai tokio tipo ir kiekio tolimojo nuotolio ugnies priemonių, kokio jai reikia, kad ji galėtų pasiekti proveržį prieš Rusijos pajėgas".

Laišką pasirašė Senato Užsienio reikalų komiteto narys Jimas Rischas, Ginkluotųjų pajėgų komiteto narys Rogeris Wickeris, Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Mike'as McCaulas ir Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Mike'as Rogersas.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas įspėjo Jungtines Valstijas, kad Maskva imsis „atsakomųjų priemonių“ prieš bet kokius tolesnius bepiločių orlaivių skrydžius virš Juodosios jūros dalies po praėjusios savaitės incidento, kai Rusijos naikintuvas perėmė JAV bepilotį orlaivį, trečiadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida „RIA Novosti“.

„Įspėjame, kad jie nebandytų žaisti nervais, bandydami mūsų kantrybę“, – sakė S.Riabkovas.

Kalbėdamas apie praėjusios savaitės incidentą, jis pabrėžė, kad JAV dronas „buvo zonoje, kurioje įvedėme specialų režimą, susijusį su karinių pratybų vykdymu“.

Kadras iš vaizdo įrašo/Rusų naikintuvo ir JAV drono susidūrimas virš Juodosios jūros

Diplomatas pridūrė, kad Rusijos saugumas bus užtikrintas „visomis įmanomomis priemonėmis“, ir „jokie amerikiečių dronai – žvalgybiniai, smogiamieji, strateginiai ar bet kokie kiti“ – negalės „pakirsti jų ryžto“. 

Antradienį CNN pranešė, kad po praėjusios savaitės incidento, kai Rusijos lėktuvas susidūrė su JAV bepiločiu orlaiviu, JAV skraidina stebėjimo dronus toliau į pietus virš Juodosios jūros.

Dronų skrydžiai tebevykdomi tarptautinėje oro erdvėje, tačiau po minėto įvykio JAV perkėlė savo dronų skrydžius toliau nuo oro erdvės, supančios Krymo pusiasalį ir rytinę Juodosios jūros dalį.

Vienas iš pareigūnų teigė, kad šie maršrutai yra dalis pastangų „išvengti pernelyg didelių provokacijų“, nes JAV prezidento Joe Bideno administracija stengiasi išvengti incidento, kuris galėtų peraugti į tiesioginį JAV ir Rusijos pajėgų konfliktą.

Trečiadienio rytą Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per naktinius Rusijos bepiločių lėktuvų smūgius Kyjivo regione žuvo keturi žmonės ir dar keli buvo sužeisti.

Susirašinėjimo platformoje „Telegram“ Kyjivo regiono karinė administracija paskelbė, kad buvo apgadintas „civilinis objektas“ ir nurodė, jog įvykio vietoje tebedirba gelbėtojai.

Anksčiau skelbta apie tris žuvusiuosius, o vėliau ištrauktas dar vienos aukos – 40-mečio vyro – kūnas.

Smogta profesiniam licėjui maždaug už 80 km į pietus nuo Kyjivo esančiame Ržyčive, sakė nepaprastųjų situacijų tarnyba, kuri paskelbė smarkiai apgadintų pastatų nuotraukas.

„AP“/„Scanpix“/Gelbėtojų komanda ieško nukentėjusiųjų

Per ataką apgriauti dviejų moksleivių bendrabučių du aukštai ir pastatas, kuriame mokomasi, sakė tas pats šaltinis.

Pasak gelbėjimo tarnybų, gaisras, apėmęs daugiau nei 300 kv. m plotą, buvo užgesintas prieš pat 7 val. ryto vietos (ir Lietuvos) laiku.

Naujienų agentūra „Reuters“ priminė, kad, Ukrainos karinių pajėgų teigimu, praeitą naktį numušta 16 iš 21 Irano gamybos bepiločių orlaivių „Shahed“, kuriuos Rusija paleido į Ukrainą.

JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget A. Brink, reaguodama į išpuolį, sakė, kad po pokalbių apie taiką su Xi Jinpingu, atakos tik parodo, kiek iš tikrųjų taika yra suinteresuotas Vladimiras Putinas.

„Po visų vakarykščių kalbų Maskvoje, dar daugiau Rusijos raketų ir dar daugiau bepiločių lėktuvų atakų prieš civilius gyventojus per naktį puikiai parodo, kiek prezidentas Putinas suinteresuotas teisinga taika ar jo pradėto karo pabaiga“, – tviteryje rašė ambasadorė.

Į Varšuvą atvykęs Japonijos premjeras susitiko su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu. Derybų metu politikai planuoja aptarti paramą Ukrainai ir Lenkijos-Japonijos ekonominius bei investicinius santykius ir jų perspektyvas, pranešė Lenkijos ministro pirmininko kanceliarija.

Antradienį Kyjive viešėjęs Japonijos premjeras Fumio Kishida paskelbė, kad jo šalis skirs 30 mln. dolerių paramą Ukrainai neletalinei įrangai įsigyti, pranešė Japonijos visuomeninis transliuotojas NHK.

„Japonija ir toliau teiks Ukrainai vientisą paramą, kol į jos gražiąją žemę sugrįš taika“, – sakė premjeras.

Apie netikėtą F.Kishidos kelionę į Ukrainą buvo paskelbta tuo metu, kai Kinijos vadovas Xi Jinpingas Maskvoje vedė derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„AFP“/„Scanpix“/Japonijos premjeras Fumio Kishida ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Pasak NHK, nuo Antrojo pasaulinio karo laikų tai pirmasis Japonijos ministro pirmininko vizitas į šalį ar regioną, kuriame vyksta kovos.

F.Kishidos ir Xi Jinpingo vizitai Europoje, anot CNN, pabrėžia gilų šiaurės rytų Azijos susiskaldymą dėl karo Ukrainoje: Japonija pažadėjo didelę pagalbą Kyjivui, o Kinija toliau demonstruoja paramą vis labiau tarptautinės bendruomenės izoliuojamam V.Putinui.

Pranešama, kad trečiadienį F.Kishida turėtų lankytis Lenkijoje.

Kasdienėje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos karo apžvalgoje ekspertai vertino dabartinę situaciją fronto sektoriuje prie Bachmuto ir pastebėjo, kad pastarosiomis dienomis Ukrainos pajėgos pradėjo vietinį kontrpuolimą į vakarus nuo miesto. 

Manoma, kad tai galimai sumažins spaudimo grėsmę vienam iš pagrindinių tiekimo maršrutų.

„Kovos tęsiasi aplink miesto centrą, o Ukrainos gynybai vis dar gresia pavojus, kad ji bus apsupta iš šiaurės ir pietų“, – teigė britų žvalgyba.

Nepaisant to, yra reali galimybė, kad Rusijos puolimas prieš miestą praranda įgytą ribotą pagreitį, iš dalies dėl to, kad kai kurie Rusijos gynybos pajėgų daliniai buvo perskirstyti į kitus sektorius.

JAV Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby sakė, kad artimiausios savaitės kare bus „lemiamos“.

Pasak CNN, JAV mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „bandys pradėti dar vieną puolimą“ ir galbūt daugelyje frontų.

CNN korespondento paklaustas, ar Kyjivas neskiria per daug laiko kovai dėl Bachmuto, J.Kirby atsakė, kad ukrainiečiai vis dar „drąsiai kovoja“ rytiniame mieste.

„Dabar kovo 21 d., o Bachmutas vis dar neužimtas rusų“, – sakė J.Kirby.

„Pool“/„Scanpix“ nuotr./John Kirby

Kartu JAV atstovas pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau teiks Ukrainai „viską, ko jai reikia“.

„Turime užtikrinti, kad darome viską, kas įmanoma, kad Ukraina būtų pasirengusi šiam galimam Rusijos puolimui“, – sakė jis.

J.Kirby teigė, kad JAV nori, jog ukrainiečiai sugebėtų apsiginti nuo bet kokio Rusijos puolimo ir galėtų „vykdyti savo puolamąsias operacijas bet kada, bet kur ir bet kokiu mastu“.

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė nemanančios, kad Kinija galėtų būti nešališka tarpininkė tarp Maskvos ir Kyjivo dėl karo Ukrainoje.

Tai kol kas buvo konkrečiausiai suformuluota JAV kritika Kinijai dėl jos siekio būti tarpininke ieškant taikaus sprendimo.

„Nemanau, kad į Kiniją kokiu nors būdu pagrįstai galima žiūrėti kaip į nešališką [veikėją]“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Jis pažymėjo, kad Kinija susilaikė nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pasmerkimo ir toliau perka rusišką naftą, nors Vakarai Maskvos energijos pramonei taiko sankcijas, kad Kremlius neturėtų kaip finansuoti savo karo.

Kinija taip pat nuolat kartoja Maskvos naratyvą, kad dėl karo kaltos JAV ir kitos Vakarų šalys, nes daugelį metų taip stipriai rėmė provakarietišką Ukrainą, jog Rusija pajuto grėsmę ir pagrįstai įsiveržė į ją, pridūrė J.Kirby.

Antradienį į Rusiją atvykęs Kinijos prezidentas Xi Jingpingas susitiko su šios šalies lyderiu Vladimiru Putinu; svarbus jų darbotvarkės klausimas buvo karas Ukrainoje.

Po pompastiško viršūnių susitikimo jie pasidžiaugė tuo, ką pavadino nauja jų valstybių santykių era.

Anot J.Kirby, juos sieja ne tiek aljansas, kiek „santuoka iš išskaičiavimo“.

Kinija pateikė 12 punktų taikos planą, kuriame raginama palaikyti dialogą ir gerbti visų šalių teritorinį suverenumą.

V.Putinas savo ruožtu teigė neatmetantis derybų dėl Ukrainos ir teigiamai įvertino Pekino dokumentą.

J.Kirby sakė, kad Rusija ir Kinija „nori pakeisti žaidimo taisykles“ – taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. Vis dėlto, pasak jo, Jungtinės Valstijos nori išlaikyti bendravimo su Kinija kanalus.

Nors J.Kirby sakė nežinantis, kad Kinija būtų teikusi karinę pagalbą Rusijai, Vašingtonas yra pareiškęs, kad Pekinas svarsto galimybę žengti tokį didelį žingsnį. Kinija tai neigia.

Per pastarąją parą Ukrainoje žuvo 920 rusų okupantų. Iš viso nuo 2022 m. vasario 24 d. rusai neteko maždaug 167490 savo karių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo kovo 23 d. Ukrainos kariai sunaikino 3557 (+5) tankus, 6887 (+8) šarvuotas kovos mašinas, 2589 (+3) artilerijos sistemas, 305 lėktuvus, 290 sraigtasparnių. 

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį pranešė pasiekęs susitarimą su Ukrainos pareigūnais dėl maždaug 15,6 mlrd. JAV dolerių dydžio paskolų paketo, skirto palaikyti karo alinamos šalies ekonomikos atsigavimą.

Ukraina buvo įtraukta į mirtiną karą su Maskva nuo tada, kai praėjusių metų vasarį Rusijos pajėgos įsiveržė į šalį.

„Be siaubingų humanitarinių aukų, Rusijos invazija į Ukrainą ir toliau daro niokojantį poveikį ekonomikai“, – sakoma TVF misijos Ukrainoje vadovo Gavino Gray pranešime.

Ketverių metų planas, kuriam dar turi būti gautas TVF Valdytojų valdybos pritarimas, yra skirtas paremti Ukrainos „vykstantį laipsnišką ekonomikos atsigavimą, kartu skatinant ilgalaikį augimą pokario atstatymo“ ir šalies kelio į Europos Sąjungą kontekste, teigiama pareiškime. 

Ukrainos ekonomika pernai susitraukė 30 proc., skurdas išaugo, o didžioji dalis kapitalo buvo sunaikinta, pažymėjo G.Gray.

TVF prognozuoja, kad per ateinančius ketvirčius Ukrainos ekonomika ims pamažu atsigauti, „kadangi atsigaus veikla po didelės žalos kritinei infrastruktūrai“, kurią padarė karas.

Visgi „ūmūs makroekonominiai iššūkiai, susiję su sukrėtimo mastu ir fiskalinio deficito didėjimu, išlieka“, – teigė G.Gray.

Pasak TVF, Valdytojų valdyba gelbėjimo programą svarstys artimiausiomis savaitėmis. 

Rusų karinis laivynas anksti trečiadienį atrėmė antvandeninių dronų ataką prieš Sevastopolio uostą Rusijos aneksuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje, sakė Maskvos paskirtas vietos gubernatorius Michailas Razvožajevas.

„Juodosios jūros laivynas atrėmė antvandeninių dronų ataką prieš Sevastopolį“, – „Telegram“ paskelbė M.Razvožajevas.

„Jie bandė prasiskverbti į mūsų įlanką; mūsų kariai šaudė į juos iš mažo kalibro ginklų. Taip pat veikė oro gynybos sistema“, – rašė jis.

„Iš viso sunaikinti trys objektai“, – nurodė M.Razvožajevas. Pasak jo, nukentėjusiųjų nėra, jokie laivai neapgadinti, bet dėl sprogimų išdužo netoliese esančių pastatų langai.

Jis paragino laikytis ramiai ir tvirtino, kad „padėtis valdoma“.

Rusijos 2014-aisiais nuo Ukrainos atplėštame ir aneksuotame Kryme įsikūręs Maskvos Juodosios jūros laivynas. Rusijai prieš daugiau nei metus pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Kryme buvo įvykdyta virtinė dronų atakų.

Trečiadienio ataka įvykdyta praėjus mažiau nei savaitei po Rusijos prezidento Vladimiro Putino apsilankymo Kryme ir kitą dieną po Ukrainos pranešimo, kad per sprogimą šiame pusiasalyje buvo sunaikinta rusų sparnuotųjų raketų.

Spalio mėnesį Rusijos Juodosios jūros laivynas patyrė didelę dronų ataką; dėl jos Kremlius kaltino Ukrainą.

Naktį per Rusijos oro ataką Ukrainos gynėjai sunaikino 16 iš 21 bepiločių iranietiškų dronų, skelbiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė surengęs produktyvias derybas su vizito į Kyjivą atvykusiu Japonijos premjeru Fumio Kishida.

„Mūsų derybos su p. Kishida buvo gan produktyvios“, – savo vakaro kreipimesi sakė V.Zelenskis.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Fumio Kishida Bučoje

„Taip pat išgirdau labai konkretų Japonijos norą  dirbti drauge su mumis dar aktyviau mobilizuojant pasaulį dėl tarptautinės tvarkos, saugantis nuo agresijos, saugantis nuo Rusijos teroro“, – sakė jis.

Rusija trečiadienio naktį atakavo Ukrainą 21 iranietišku dronu „Shahed“, bet ukrainiečių pajėgos 16 šių bepiločių numušė, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

„Šią naktį, kovo 22-ąją, priešas sudavė eilinį masinį aviacijos smūgį bepiločiais orlaiviais „Shahed-136“. Preliminariais duomenimis, 16 iš 21 drono... sunaikino mūsų gynėjai“, – sakoma pranešime.

Jame pažymima, kad rusai apšaudo kaimus ir miestus, ypatingos svarbos infrastruktūros objektus.

Rusija trečiadienio naktį dalį savo dronų pasiuntė į Kyjivą, bet priešlėktuvinė gynyba sunaikino „visus taikinius, pastebėtus oro erdvėje aplink“ sostinę, per „Telegram“ paskelbė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.

Anksčiau Kyjivo srities karinė administracija per „Telegram“ pranešė, kad buvo paskelbtas dronų atakos pavojus, veikė oro gynybos sistemos. Gyventojai buvo raginami nefilmuoti ir nefotografuoti sistemų darbo ir neskelbti šių vaizdų internete. 

Pavojus taip pat buvo paskelbtas Černihivo, Sumų, Žytomyro, Poltavos, Čerkasų, Rivnės, Chmelnyckio, Ternopilio, Kirovohrado, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Donecko srityse. 

Kai kuriuose Ukrainos regionuose girdėjosi sprogimai, dauguma atvejų veikė oro gynybos sistemos.

Per artimiausias savaites „Wagner Group“ gali netekti didžiosios dalies savo karių, nes sutarti pasirašę nuteistieji baigia vykdyti šešių mėnesių tarnybos susitarimus, skelbia Karo studijų institutas (ISW).

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija įvertino, kad tūkstančiai „Wagner“ nuteistųjų, kurie buvo įdarbinti 2022 m. rudenį, bus atleisti ir paleisti, atsižvelgiant į tai, kad „Wagner“, atrodo, laikosi pažado paleisti nuteistuosius po šešių mėnesių tarnybos.

„JK gynybos ministerija prognozavo, kad nuteistųjų pajėgų pasitraukimas padidins „Wagner“ personalo trūkumą, nes Kremlius taip pat uždraudė „Wagner“ galimybę įdarbinti papildomus nuteistuosius. Kremlius anksčiau, sausio 27 d., patvirtino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suteikia prevencinę malonę nuteistiesiems, kurie tarnauja Rusijos kovinėse operacijose Ukrainoje. Kremliaus pranešimas sutampa su ISW nustatytu laiku, kai V.Putinas nusprendė visiškai atsiriboti nuo „Wagner Group“ vadovo Jevgenijaus Prigožino po sausio 12-13 d. Nepavykusio Soledaro miesto užėmimo. Tikėtina, kad Kremlius sąmoningai leido paviešinti prevencinį atleidimą nuo bausmės, siekdamas paskatinti daugiau „Wagner“ nuteistųjų pasitraukti pasibaigus sutartims ir taip dar labiau sumažinti „Wagner“ pajėgas“, – ataskaitoje sako ISW analitikai.

Svarbiausi ataskaitos akcentai:

• Antroji Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizito pas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną diena ir toliau rodo, kad V.Putinui nepavyko užsitikrinti neribotos dvišalės partnerystės su Kinija, kurios jis tikriausiai tikėjosi
• Artimiausiomis savaitėmis „Wagner Group“ gali netekti didžiosios dalies savo nuteistųjų karių, nes nuteistieji baigia vykdyti savo šešių mėnesių karines sutartis
• Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir Rusijos nacionalinė gvardija pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl centrinės apygardos vado pavaduotojo, generolo majoro Vadimo Dragomireckio
• JAV gynybos departamentas paskelbė, kad leido prezidentui skirti Ukrainai apie 350 mln. dolerių paramą saugumo srityje
• Rusijos pajėgos tęsė ribotas puolamąsias operacijas palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina.
• Rusijos pajėgos nepasiekė jokių patvirtintų laimėjimų Bachmute ar jo apylinkėse ir tęsė puolamąsias operacijas Donecko miesto pakraščiuose
• Kremlius tęsia slaptas mobilizacijos kampanijas, kuriomis visoje Rusijoje verbuojami vyrai tarnybai, kad būtų išvengta antrosios mobilizacijos bangos paskelbimo
• Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai toliau padeda deportuoti ukrainiečių vaikus į Rusiją