Kaip teigia tyrimo komisijos vadovas, „nors nelaimė prasidėjo dėl gamtos stichijos, tačiau vėlesni incidentai Fukušimos branduolinėje jėgainėje turi būti laikomi kaip žmonių sukelti“.
Priduriama, kad „katastrofos padarinius efektyvesnis žmonių darbas taip pat galėjo sušvelninti“.
Komisijos išvadose negailima kritikos tiek valstybės, tiek jėgainės valdytojos „Tepco“ padarinių likvidavimo darbų kokybei.
Išvadose taip pat pastebima, kad Japonijos kultūrinės tradicijos ir nenoras prieštarauti autoritetui neigiamai prisidėjo prie efektyvaus Fukušimos krizės sprendimo.
Primename, kad 6 Fukušimos „Daiichi“ branduolinės jėgainės reaktoriai buvo apgadinti per 2011 metų kovo 11 dienos regioną nusiaubusį cunamį. Tuomet cunamio banga pažeidė reaktorių aušinimo sistemas – dėl to į atmosferą nutekėjo radioaktyvios medžiagos.
Dešimtys tūkstančių gyventojų buvo evakuoti iš branduolinės jėgainės aplinkinių teritorijų.
Japonijos parlamentas praėjusių metų gegužę įsteigė komisiją, kuri turėjo ištirti krizės valdymą ir pateikti rekomendacijas.
Galutiniame pranešime komisijos pirmininkas pareiškė, kad daugybė klaidų ir sąmoningas aplaidumas lėmė, jog atominė elektrinė buvo nepasiruošusi žemės drebėjimui ir cunamiui.
„Nors tai sukėlė šie katastrofiški įvykiai, incidentas Fukušimos atominėje elektrinėje negali būti vertinamas kaip stichinė nelaimė, – cituoja BBC. – Tai yra visiškai žmogaus sukelta katastrofa, kuri galėjo ir turėjo būti numatyta ir jos buvo galima išvengti.“
