Toks sprendimas taptų šiokia tokia pergale atominės energetikos pramonei, tapusiai griežtos kritikos taikiniu po to, kai pernai kovą įvykęs stiprus žemės drebėjimas ir jo sukeltas cunamis nuniokojo Fukušimos jėgainę. Šiam incidentui toliau vystantis, išsilydė reaktorių šerdys, o į aplinką pateko didžiausias per pastaruosius 25 metus radioaktyvių teršalų kiekis.
Ištisus mėnesius vykstant diskusijoms dėl Japonijos būsimos energetikos politikos, vyriausybė jau įsipareigojo mažinti atominės energetikos indėlį ir iš principo uždaryti reaktorius po 40 eksploatavimo metų.
Jeigu šios formulės būtų griežtai laikomasi, atominės elektrinės 2030 metais gamintų tik 15 proc. šalyje suvartojamos energijos.
„Vyriausybės politika – nustatyti 40 metų branduolinio reaktoriaus veikimo ribą“, – už branduolinę krizę atsakingas ministras Goshi Hosono penktadienį sakė žurnalistams.
„Tai atitiktų 15 proc.“ iki 2030 metų, ministro žodžius citavo naujienų agentūra „Kyodo“.
Šią pozicija G.Hosonas išsakė po ketvirtadienio vakarą vykusio vyriausybei patariančių ekspertų posėdžio.
Iki Fukušimos katastrofos atominės jėgainės tiekė apie 30 proc. šalyje suvartojamos energijos, tačiau pagal 2010 metų energetikos strategiją, kuri buvo atmesta kilus šiai krizei, buvo planuojama, kad atominė energetika iki 2030 metų patenkins daugiau nei 50 proc. šalies poreikio.
Kai kurie ekspertai ir įstatymų leidėjai taip pat nori, kad vyriausybė įsipareigotų iki 2050 metų visiškai atisakyti branduolinės energetikos, tačiau jiems įnirtingai priešinasi norintys išsaugoti šią pramonę.
