„Mes sieksime kurti visuomenę, kuri gali gyventi be branduolinės energetikos“, – centro kairiosios koalicijos lyderis sakė per televizijos transliuotą spaudos konferenciją, praėjus keturiems mėnesiams nuo krizės Fukušimos 1-osios atominėje jėgainėje pradžios.
„Atsižvelgiant į didžiulį branduolinių nelaimių pavojų, aiškiai suvokiame, kad negalime toliau vadovautis tikėjimu, jog privalome tik stengtis užtikrinti (branduolinį) saugumą“, – pridūrė N.Kanas.
Premjeras anksčiau paskelbė, kad bus iš esmės peržiūrėtas Japonijos energetikos planas, pagal kurį atominė energetika turėjo iki 2030 metų patenkinti daugiau nei pusę šalies poreikių. Iki kovo 11 ištikusios žemės drebėjimo ir cunamio sukeltos katastrofos branduolinės jėgainės tiekė apie trečdalį Japonijoje suvartojamos energijos.
N.Kanas sakė norintis, kad nauju šalies energetikos „pagrindiniu stulpu“ taptų švarios energijos šaltiniai – saulė, vėjas ir žemės gelmių šiluma.
N.Kanas sakė norintis, kad nauju šalies energetikos „pagrindiniu stulpu“ taptų švarios energijos šaltiniai – saulė, vėjas ir žemės gelmių šiluma.
„Jeigu viskas vyks kaip planuota, atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas bus pradėtas svarstyti parlamente nuo rytojaus“, – pridūrė N.Kanas.
Premjeras, kuris yra penktasis Japonijos vyriausybės vadovas per tiek pat metų, šią kalbą sakė tuo pat metu, kai politiniai priešininkai jį spaudžia atsistatydinti, kaltindami dėl nepakankamų valdžios pastangų nuo cunamio nukentėjusiuose regionuose.
N.Kanas dėl krizės Fukušimoje susikirto su šią jėgainę eksploatuojančia bendrove „Tokyo Electric Power Co.“ (TEPCO).
Premjeras, skeptiškai vertinantis galimybes vystyti atominę energetiką salų šalyje, kurią dažnai krečia žemės drebėjimai, taip pat užsitraukė šią pramonės šaką palaikančių įstatymų leidėjų nemalonę – tiek konservatorių opozicijoje, tiek savo paties partijoje.
Žemės drebėjimui ir cunamiui nuniokojus Fukušimos elektrinę, joje išsilydė branduolinio kuro strypai, įvyko keli sprogimai, o radioaktyvūs teršalai pasklido atmosferoje, grunte ir vandenyne.
Iš 54 šiuo metu Japonijoje esančių atominių reaktorių veikia tik 19, o daugelis kitų yra uždaryti profilaktiniams patikrinimams, todėl šalis jaučia didelį energijos stygių, ypač karštais vasaros mėnesiais. Baiminamasi, jog elektros stygius dar labiau pablogins jau anksčiau šlubavusios Japonijos ekonomikos padėtį.
Baiminamasi, jog elektros stygius dar labiau pablogins jau anksčiau šlubavusios Japonijos ekonomikos padėtį.
„Jaučiamas nerimas dėl elektros išteklių Japonijoje, – anksčiau trečiadienį sakė ekonomikos ministras Kaoru Yosano. – Pramonininkai gali nuspręsti perkelti gamyklas į šalis, kuriose elektra tiekiama stabiliai arba darbo jėga pigesnė“.
Japonijoje priešiškumas branduolinei energetikai nuolat stiprėjo nuo Fukušimos krizės pradžios. Tūkstančiai žmonių dalyvavo demonstracijose prieš TEPCO ir atomines jėgaines, reikalaudami pereiti prie alternatyvių energijos šaltinių.
Telekomunikacijų milžinė „Softbank“ jau paskelbė planus pastatyti dešimt didelių saulės elektrinių. Šios bendrovės prezidentas Masayoshi Sonas ir 36 iš 47 Japonijos prefektūrų trečiadienį įsteigė tarybą, kuri rūpinsis alternatyviosios energetikos vystymu.
Liberalios pakraipos dienraštis „Asahi Shimbun“ trečiadienį paragino Japonijos lyderius per du ar tris dešimtmečius visiškai atsisakyti branduolinės energetikos.
Laikraštis atkreipė dėmesį į šiuo metu vykstančią energijos taupymo kampaniją, kurios organizatoriai prašo Japonijos šiaurės rytų regione esančių įmonių sumažinti elektros vartojimą 15 procentų. Kaip rašo „Asahi Shimbun“, jeigu šis planas pavyktų, jis įrodytų, jog šalis gali apseiti be atominės energetikos.
Dienraščio vedamajame sakoma: „Ką pasakytumėte, jeigu užsibrėžtume sumažinti (atominę energetiką) iki nulio per ateinančius 20 metų, ragindami žmones dėti visas pastangas ir peržiūrėdami šį planą kas kelerius metus?“
