Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Japonijoje per žemės drebėjimą dingusius žmones padeda surasti internetas

Katastrofos Japonijoje pasekmės
„Scanpix“ nuotr. / Katastrofos Japonijoje pasekmės
Šaltinis: BNS
0
A A

Žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotoje Japonijoje internetinių paieškų sistema „Google“, socialinis tinklas „Twitter“ ir kiti portalai gyventojams padėjo surasti daugiau dingusių artimųjų nei kapstymasis po griuvėsius.

Šeštadienį nuslūgus cunamio bangų vandenims susirūpinę draugai ir artimieji puolė prie kompiuterių ieškoti informacijos apie žmones, kurių buvimo vieta nebuvo žinoma nuo tada, kai milžiniškos bangos smogė pakrantėms.

Interneto milžinės „Google“ asmenų paieškos sistemoje iki 6 val. Grinvičo (8 val. Lietuvos) laiku) žmonės, ieškantys informacijos apie dingusius draugus arba artimuosius, paskelbė daugiau nei 33 tūkst. įrašų.

Šios sistemos portaluose anglų ir japonų kalbomis kas kelias minutes būdavo paskelbiama apie tūkstantį naujų pranešimų.

Paieška pagal Japonijoje populiarią pavardę Sato pateikia šimtus rezultatų. Daugelis šių žmonių gyvena Sendajaus mieste, kurį smarkiai nuniokojo cunamio bangos.

Vienoje iš žinučių, paskelbta paieškų sistemoje „Gunduzhan“, prašoma suteikti informacijos apie Sendajuje dirbančią dantistę Aki Sato, studijuojančią Ohu universitete, įsikūrusiame Karijamos mieste. Prie žinutės buvo pridėta dailios merginos nuotrauką.

„Ieškau Aki Sato, – sakoma žinutėje. – Paskutinį kartą žinių iš jos gauta po žemės drebėjimo, tačiau prieš cunamį.“

Kitoje žinutėje asmenys, ieškantys Fatimos Sato, sulaukė gerų naujienų: „Mamai viskas gerai. Ji važiuoja namo.“

Panašią svetainę taip pat atidarė Tarptautinis ir Japonijos Raudonasis Kryžius.

Žmonės Japonijoje ir užsienyje gali šiuose tinklalapiuose užregistruoti ieškomų asmenų vardus arba patikrinti paskelbtus sąrašus. Japonijos gyventojai taip pat gali informuoti savo šeimas ir draugus, kad jie yra saugūs, taip pat pateikti savo kontaktinę informaciją.

„Tūkstančiai žmonių Japonijoje ir kitur prarado ryšį su šeimų nariais dėl žemės drebėjimo ir cunamio“, – sakoma penktadienį paskelbtame Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (ICRC) pranešime.

Socialiniame tinkle „Twitter“ taip pat skelbiama daugybė žinučių, kuriuose reiškiama gera valia, užuojauta ir siūloma pagalba.

„Twitter“ vartotojams buvo sudaryta galimybė paaukoti Raudonajam Kryžiui SMS žinutėmis – pasirinkta pinigų suma įtraukiama į telefono abonentų sąskaitas.

„Twitter“ žinučių taip pat paskelbė tarptautinės garsenybės, tarp jų amerikietė dainininkė Lady Gaga (Leidi Gaga), pradėjusi platinti labdaringas apyrankes.

Lady Gaga kreipėsi į savo gerbėjus, kuriuos ji vadina „pabaisiukais“, ragindama svetainėje už 5 dolerius ar didesnę sumą įsigyti apyrankę su užrašu „Meldžiamės už Japoniją“. Visos surinktos lėšos bus skirtos pagalbai nukentėjusiai šaliai, nurodė ji.

Užuojautas pareiškė daug kitų popmuzikos žvaigždžių. Ritmenbliuzo dainininkė Alicia Keys savo „Twitter“ svetainėje rašo: „Man plyšta širdis dėl Japonijos.“

Kanadietis paauglių dievaitis Justinas Bieberis Japoniją vadina viena iš labiausiai jo mėgiamų vietų pasaulyje.

„Jos neįtikėtina kultūra ir nuostabūs žmonės. Skiriu jiems savo maldas. Visi mes turime padėti“, – dainininkas rašo savo „Twitter“ svetainėje.

Socialinių tinklų milžinas „Facebook“ įkūrė svetainę „Japan Tsunami 2011“, kurią pažymėjo „mėgstantys“ per 2 300 žmonių. Šiame tinklalapyje taip pat skelbiama daugybė nuorodų į sukrečiančius cunamio vaizdo įrašus.

Tačiau JAV kompiuterinio saugumo tarnybos perspėjo, kad šia nelaime gali mėginti pasinaudoti interneto sukčiai.

JAV tarnyba US–CERT perspėjo vartotojus saugotis „potencialių apgaulingų elektroninių laiškų, suklastotų antivirusinių programų atakų ir mėginimų išgauti asmeninius duomenis, susijusių su žemės drebėjimu ir cunamiu Japonijoje“.

„Apgaulinguose elektroniniuose laiškuose gali būti nuorodų arba priedų, kurie vartotojus gali nukreipti į asmeninius duomenis mėginančius išgauti arba kenksmingas programas talpinančias svetaines, – sakoma US–CERT pranešime. – Suklastotų antivirusinių programų atakos gali būti vykdomos kaip iššokantys langai, perspėjantys apie pavojų saugumui ir prašantys pateikti kreditinių kortelių informaciją.“

„Po tokių gamtinių katastrofų paprastai pasirodo elektroninių laiškų ir tinklalapių, kuriuose prašoma paaukoti menamoms labdaros organizacijoms“, – pridūrė tarnyba.

Tokio pobūdžio atakų („fišingo“) autoriai mėgina išgauti vartotojų vardus, slaptažodžius ir kitą asmeninę informaciją, dažniausiai elektroniniais laiškais arba trumposiomis žinutėmis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min