Japonija yra viena iš maždaug 50 šalių, įskaitant Kiniją ir Pietų Korėją, leidžiančių turėti tik vieną pilietybę.
Pagal dabartines taisykles japonai, norintys gauti kitos šalies pasą, turi atsisakyti Japonijos pilietybės. Vis dėlto 2018 metais aštuoni ieškovai pradėjo teisminį procesą, argumentuodami, kad ši tvarka prieštarauja konstitucijai.
Vienas iš jų, Hitoshi Nogawa, žurnalistams sakė, kad būtinybė atsisakyti Japonijos pilietybės jam buvo „skausminga patirtis“.
„Įgijau Šveicarijos pilietybę, nes to reikalauja mano darbas, bet esu emociškai prisirišęs prie Japonijos, ir tai yra mano tapatybės pagrindas“, – vyrą citavo laikraštis „Asahi Shimbun“.
Šeši iš ieškovų jau yra įgiję Šveicarijos arba Lichtenšteino pilietybę, o kiti du norėtų įgyti kitos šalies pilietybę neprarasdami Japonijos pasų, nurodė vietos žiniasklaida.
Jie argumentuoja, kad dvigubos pilietybės draudimas kertasi su konstitucijos numatyta teise siekti laimės ir užtikrinti lygybę įstatymų atžvilgiu.
Tačiau ketvirtadienį Tokijo apylinkės teismas atmetė ieškinį ir reikalavimą priteisti kompensacijas, nutaręs, kad dvigubos pilietybės draudimas su konstitucijos nuostatomis nesikerta, sakė teismo atstovas.
Vyriausybė argumentuoja, kad leidimas turėti ne vieną pilietybę neatitiktų nacionalinių interesų, rašo naujienų agentūra „Kyodo“.
Šis klausimas atsidūrė dėmesio centre išgarsėjus tenisininkei Naomi Osakai, gimusiai Japonijoje japonės ir haitiečio šeimoje, bet užaugusiai Jungtinėse Valstijose.
N.Osaka turėjo dvigubą pilietybę, bet pagal Japonijos įstatymus turėjo pasirinkti kurią nors vieną iš jų, kai jai sukako 22 metai, nors yra žinoma atvejų, kai Japonijos tarnybos dėl dvigubą pilietybę turinčių piliečių nesiimdavo jokių veiksmų.
2019 metais N.Osaka paskelbė atsisakysianti JAV pilietybės.
