Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 22d. 23:00

Jau po kaltinimų: kas dabar laukia Izraelio premjero Benjamino Netanyahu ir visos šalies?

Benjaminas Netanyahu
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Benjaminas Netanyahu

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu įsiutęs ir įstumtas į kampą kalba apie perversmą – taip šis politikas vadina jam pareikštus kaltinimus dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo pasitikėjimu ir kyšininkavimo. Atsistatydinti jis, regis, nė neketina, todėl jau aišku, kad situacija neturi precedento – kokie scenarijai įmanomi?

Kaip rašo „The New York Times“, B.Netanyahu pareikšti kaltinimai korupcija ne tik kelia grėsmę premjero politinei karjerai. Jie taip pat reiškia, kad Izraelio laukia dar neregėta teisinė sumaištis.

Ilgiausiai ministro pirmininko pareigas šalies istorijoje einantis B.Netanyahu jau yra pirmasis Izraelio premjeras, oficialius kaltinimus, kuriuos jis, žinoma, neigia, išgirstantis dar būdamas poste.

O politinė padėtis Izraelyje ir taip įtempta. Šalyje šiais metais įvyko jau dveji rinkimai, bet nė vienas balsavimas aiškumo neįnešė – politinės jėgos, kuri galėtų formuoti vyriausybę, tiesiog nėra. Tad kas dabar?

B.Netanyahu toliau dirbs premjeru?

Izraelis neturi konstitucijos. Šalis gyvena pagal vadinamuosius Pagrindinius įstatymus, kurių vienas kalba apie situaciją, kai vyriausybės vadovui yra iškelta byla.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Benjaminas Netanyahu
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Benjaminas Netanyahu

Pagal šį teisės aktą B.Netanyahu gali tęsti darbą premjero poste net jau sulaukęs kaltinimų ir net dalyvaudamas teismo procese.

Savo ruožtu įstatymų leidėjai balsuoti už premjero nušalinimą gali tik teisėjams nepatenkinus visų įmanomų apeliacijų, o toks procesas gali užtrukti kelerius metus.

Tiesa, Izraelyje vis tik planuojama teismų pagalba išstumti B.Netanyahu. Pavyzdžiui, konstitucinės teisės profesorė Suzie Navot teigia, kad šalies Aukščiausiajam Teismui dar nėra tekę nagrinėti atvejo, kai premjerui iškeliama byla, tad precedento tiesiog nėra.

„O kadangi interpretacija neįmanoma, teisės aktas neturi reikšmės“, – tvirtino profesorė.

Konstitucinės teisės profesorė Suzie Navot teigia, kad šalies Aukščiausiajam Teismui dar nėra tekę nagrinėti atvejo, kai premjerui iškeliama byla, tad precedento tiesiog nėra.

S.Navot taip pat atkreipė dėmesį, kad Pagrindiniuose įstatymuose nėra skirtumo, ar premjeras kaltinamas, pavyzdžiui, mokesčių nemokėjimu, ar kyšių ėmimu. Pastarasis nusikaltimas – rimtesnis, o B.Netanyahu dėl įtariamo kyšininkavimo gresia 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Išbandymas Aukščiausiajam Teismui

Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Izraelio Aukščiausiasis Teismas du kartus paskelbė, kad paprastas ministras ar ministro pavaduotojas turi pasitraukti ar būti patrauktas iš posto iškart po to, kai jam paskelbiami kaltinimai.

Tačiau tokius ministrus lengva pakeisti – priešingai nei premjerą, kuriam atsistatydinus sugriūva visa vyriausybė. Dėl to Aukščiausiojo Teismo sprendimas tik dar svarbesnis.

Dešiniojo sparno politikai siekia apriboti Aukščiausiojo Teismo galias bei B.Netanyahu nušalinimą vertintų kaip pavojingą manevrą.

Priimti aukščiau minimus sprendimus Aukščiausiąjį Teismą pastūmėjo nevyriausybinio „Judėjimo už kokybišką vyriausybę Izraelyje“ peticijos. Šis judėjimas dabar irgi teigia, kad ministras pirmininkas turėtų iškart netekti posto, ir yra pasiruošęs vėl kreiptis į teismą.

„Kaltinimų sulaukęs ministras pirmininkas negali toliau dirbti. Visiškai absurdiška, kai dirbti negali sveikatos apsaugos ministras, bet gali premjeras“, – teigė judėjimo teisės specialistas Tomeras Naoras.

Vis dėlto toks verdiktas sukeltų audrą Izraelyje. Dešiniojo sparno politikai ir taip siekia apriboti Aukščiausiojo Teismo galias bei B.Netanyahu nušalinimą vertintų kaip pavojingą manevrą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Benjaminas Netanyahu
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Benjaminas Netanyahu

„Bet koks Aukščiausiojo Teismo bandymas kištis į politiką prilygs perversmui“, – neseniai perspėjo buvęs teisingumo ministras Ayeletas Shakedas.

Ar prašys neliečiamybės?

Kaip ir kiekvienas parlamentaras, B.Netanyahu taip pat gali paprašyti neliečiamybės nuo baudžiamojo persekiojimo. Bet šis procesas irgi painus bei ilgai užtruktų.

Neliečiamybę iš pradžių suteikia – arba ne – parlamento komitetas, o tuomet dar balsuoja visas Knesetas.

Teoriškai prašymui dėl neliečiamybės įstatymų leidėjas turi 30 dienų po to, kai jam pateikiami kaltinimai. Bet tokius klausimus sprendžiantis Kneseto komitetas šiuo metu nedirba, nes Izraelio politika po dvejų aiškumo nesuteikusių rinkimų paralyžiuota.

Kaip ir kiekvienas parlamentaras, B.Netanyahu taip pat gali paprašyti neliečiamybės nuo baudžiamojo persekiojimo.

Visiškai įmanoma, kad komitetas veikti pradės tik po dar vienų rinkimų ir tik po to, kai bus suformuota nauja vyriausybė.

Ar sukils partija „Likud“?

Aišku, galimas ir scenarijus, pagal kurį dalis konservatyviosios partijos „Likud“, kurios lyderis ir yra B.Netanyahu, sukiltų bei pareikalautų pirminių politinės jėgos rinkimų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Benjaminas Netanyahu
AFP/„Scanpix“ nuotr./Benjaminas Netanyahu

Kita vertus, B.Netanyahu gali tokius rinkimus laimėti, išlikti „Likud“ lyderis ir kuo ramiausiai dalyvauti kituose rinkimuose. Bet jei jis pralaimėtų, jis nebebūtų partijos kandidatas į premjerus.

Treti rinkimai?

Po praėjusių rinkimų nei B.Netanyahu, nei pagrindinis jo konkurentas Benny Gantzas nesugebėjo suformuoti vyriausybės. Tad šią užduotį turės spręsti Knesetas.

Parlamentarai turi tris savaites, per kurias turi parinkti tokį premjerą, kurį remtų Kneseto dauguma. Jei Knesetui nepavyks, Izraelyje vyks dar vieneri rinkimai.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./B.Netanyahu, R.Rivlinas ir B.Gantzas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./B.Netanyahu, R.Rivlinas ir B.Gantzas

Jei B.Netanyahu juos laimės net įsuktas į teismus, šalies prezidentas Reuvenas Rivlinas turės nuspręsti, ar būtų normalu patikėti jam vyriausybės formavimą. Kaip jau minėta, įstatymai nėra labai aiškūs.

Dar vienas teisės specialistas Mordechai Kremnitzeris, dirbantis nepartiniame Izraelio demokratijos institute, mano, kad premjeras, dirbantis net rimtų kaltinimų jam akivaizdoje, yra „netoleruotina kombinacija“.

„Visi jaučia, kad kažkas čia negerai, – teigė M.Kremnitzeris. – Premjeras negali nuo 9 val. ryto iki 16 val. dalyvauti teismo posėdžiuose, o nuo 16 val. vadovauti šaliai.“

Komentarai: 6

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min