Tokia interpretacija leistų Baltiesiems rūmams išvengti būtinybės siekti Kongreso pritarimo karui.
Šis pareiškimas papildo argumentus, kuriuos ketvirtadienį liudydamas Senate išdėstė gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas (Pitas Hegsetas). Jis teigė, kad paliaubos faktiškai sustabdė karą.
Remiantis šia logika, administracija dar nepažeidė 1973 metų įstatymo reikalavimo siekti oficialaus Kongreso pritarimo kariniams veiksmams, kurie tęsiasi ilgiau nei 60 dienų.
Aukšto rango administracijos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, teigė, kad „šeštadienį, vasario 28 dieną, prasidėję karo veiksmai yra nutraukti“.
Pasak pareigūno, JAV kariuomenė ir Iranas neapsikeitė ugnimi nuo balandžio 7 dieną prasidėjusių dviejų savaičių paliaubų.
Paliaubos vėliau buvo pratęstos, bet Iranas toliau blokuoja Hormuzo sąsiaurį, o JAV karinis jūrų laivynas tęsia blokadą, kad neleistų Irano naftos tanklaiviams išplaukti į jūrą.
Daugelis respublikonų, kuriems nepatiko D. Trumpo karas Irane, pabrėžė, kad gegužės 1 diena yra galutinis terminas Kongresui įsikišti. Tačiau ši data praeis be jokių respublikonų įstatymų leidėjų veiksmų.
Pagal 1973-iųjų Karo galių rezoliuciją, Kongresas privalo paskelbti karą arba leisti naudoti jėgą per 60 dienų – šis terminas sueina penktadienį – arba per 90 dienų, jei prezidentas paprašo pratęsimo. Tačiau Kongresas nemėgino įgyvendinti šio reikalavimo ir ketvirtadienį savaitei išsiskirstė, Senatui šeštą kartą atmetus demokratų bandymą sustabdyti karą.
