Spalio 30 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas išreiškė nepasitenkinimą Ukrainos smūgiais giliai Rusijos užnugaryje, tvirtindamas, kad tokie veiksmai esą nerodo Ukrainos pasirengimo deryboms.
Tačiau S. Lavrovas ignoruoja faktą, kad pati Rusija kasdien rengia smūgius Ukrainai, taip pat tai, kad Kremlius ne kartą atmetė JAV ir Ukrainos pasiūlymus įvesti moratoriumą atakoms prieš energetikos infrastruktūrą, pabrėžia ISW.
Analitikai primena, kad Kremlius jau ne kartą naudojosi Ukrainos smūgiais – tiek tikrais, tiek tariamais – siekdamas išvengti atsakomybės už pažangos stoką taikos derybose.
Taip buvo, be kita ko, po 2025 m. gruodį pasirodžiusių pranešimų apie smūgį V. Putino rezidencijai Novgorodo srityje, taip pat po 2026 m. sausį surengto smūgio okupuotai Chorly gyvenvietei Chersono srityje.
Be to, Kremlius ir toliau mėgina pašalinti Europos lyderius iš taikos derybų. S. Lavrovas pareiškė, kad europiečiai bando „įsibrauti“ į derybų procesą, ir suabejojo jų dalyvavimo tikslingumu.
Neseniai Kremlius viešai pakartojo savo reikalavimą, kad NATO grįžtų prie 1997 metų ribų. Tuo pat metu pastarosiomis dienomis Kremlius ne kartą primygtinai reikalavo, kad Europos lyderiai nedalyvautų derybose dėl karo užbaigimo.
Ugnies nutraukimas Ukrainoje
Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą pareiškė, kad susitarimas dėl karo Ukrainoje užbaigimo yra „arti“.
Jis taip pat paskelbė, kad netrukus susitiks su Volodymyru Zelenskiu ir Vladimiru Putinu.
Pasak JAV prezidento, derybose dėl karo Ukrainoje jau pasiekta reikšmingos pažangos, o jis mano, kad lyderių susitikimas galėtų duoti dar geresnių rezultatų.
Tuo tarpu V. Putinas pareiškė, kad Maskva neketina nutraukti karinių veiksmų prieš Ukrainą net ir vykstant deryboms.
