Šis pasiūlymas – JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos strategijos Rusijai dalis. Taip pat bus stengiamasi priversti Maskvą laikytis ginklų kontrolės susitarimų, pavyzdžiui, vidutinio nuotolio raketų draudimo. Vašingtono teigimu, Rusija pastarąjį draudimą pažeidė.
Vakarai abejoja, ar Rusija laikysis 2015-ųjų Minsko taikos sutarties įsipareigojimų, pavyzdžiui, iš Ukrainos išvesti visas pajėgos ir ginklus, leisti Kijevui atkurti kontrolę regione.
Šis JAV pasiūlymas – atsakas į Rusijos raginimą pradėti taikos palaikymo misiją Ukrainoje. Šis pasiūlymas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo taryboje nuskambėjo šį rugsėjį.
Tuomet Rusija siūlė, kad taikdariai saugotų tarptautinius stebėtojus palei taip vadinamą demarkacinę liniją, kuri Rytų Ukrainoje skiria Kijevo ir sukilėlių kontroliuojamas teritorijas.
Konfliktas Rytų Ukrainoje įsižiebė 2014-aisiais, kai Rusija okupavo Krymo pusiasalį. Kovų metu žuvo mažiausiai 10 tūkst. žmonių.
Vakarų diplomatai atmetė Rusijos pasiūlymą baimindamiesi, kad jis įšaldys konfliktą ir Ukrainos Donbaso regionas liks sukilėlių rankose.
Rusijos ir Vakarų pareigūnų teigimu, Vladimiras Putinas teigiamai reagavo į Vokietijos kanclerės pasiūlymą, kad taikdariams būtų leista laisvai patekti į Donbasą.
Bando pagerinti santykius
Anot Vakarų ir Rusijos pareigūnų, Rusijos vaidmuo Ukrainos konflikte – didžiausia kliūtis Maskvos ir Vašingtono santykių pagerėjimui. Savo ruožtu D.Trumpas ne kartą teigė besitikintis šiltesnių santykių su Maskva.
Rusijos ambasadoriaus Europos Sąjungoje Vladimiro Čižovo teigimu, rugsėjo taikos palaikymo pasiūlymas „buvo rimtas signalas iš Kremliaus“. Anot V.Čižovo, progresas Ukrainoje galėtų pagerinti „visiškai nenormalius Rusijos ir JAV santykius“.
JAV specialusis atstovas Ukrainai Kurtas Volkeris su Ukrainos ir Rusijos pareigūnais keletą kartų aptarė Donbaso konfliktą. Tuo pat metu vyksta oficialios derybos, kuriose dalyvauja Ukraina, Rusija, Prancūzija ir Vokietija.
Nuo rugpjūčio vidurio K.Volkeris du kartus susitiko su aukšto rango Kremliaus pareigūnu Vladislavu Surkovu. Trečiasis susitikimas turėtų įvykti kitą savaitę Belgrade.
Su būsimu JAV pasiūlymu susipažinę pareigūnai teigia, kad susitarimą su Rusija dėl taikdarių pasiekti sudėtinga, tačiau įmanoma tuo atveju, jei Maskva bus nusiteikusi derėtis.
„Įdomu, kad tai nėra neįmanoma“, – mano vienas JAV pareigūnas.
Praeitą savaitę K.Volkeris teigė su V.Surkovu ieškantis būdų, kaip Rusijos rugsėjo taikos palaikymo pasiūlymas „galėtų būti vystomas toliau“. Siekiama, kad konflikto apimtose teritorijose būtų kontroliuojama sunkioji ginkluotė ir saugoma siena iš Ukrainos pusės.
„Dėl šito dar nesutarėme“, – sakė K.Volkeris.
JAV ir Vakarų pareigūnų teigimu, JT Saugumo taryba nebūtinai bus įgaliota vykdyti misiją. Taikdarius galėtų remti Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje organizacija, kurios stebėtojai jau veikia Ukrainoje.
Taikdarius galėtų remti Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje organizacija, kurios stebėtojai jau veikia Ukrainoje.
Praeitą savaitę K.Volkeris teigė, kad JAV apie Ukrainą kalbėjosi su diplomatais iš Švedijos – šalies, nepriklausančios NATO. Kijevą palaikanti Švedija praeityje ne kartą savanoriškai prisijungė prie taikos palaikymo misijų.
Ketvirtadienį Kanados užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland sakė, kad jos vyriausybė imasi diplomatinių priemonių, jog į Ukrainą būtų išsiųstos JT taikos palaikymo pajėgos.
Keleto JAV pareigūnų teigimu, Baltieji rūmai patvirtino, kad Ukrainai bus tiekiami letaliniai ginklai. Tiesa, kol kas nenuspręsta, kada prasidės ginklų tiekimas.
Pareigūnų teigimu, ginklai galėtų padėti įtikinti skeptiškai nusiteikusią Ukrainos vyriausybę stengtis įgyvendinti taikos palaikymo misiją. Ginklų tiekimas taip pat galėtų būti įspėti Maskvą, kad Vakarai yra pasiruošę padidinti karinę paramą tuo atveju, jei nepavyktų pradėti taikos palaikymo misijos.
