M.Rubio negailėjo kritikos NATO narėms už tai, kad jos neleidžia JAV naudotis karinėmis bazėmis, po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau priekaištavo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos partneriams, kad jie yra „bailiai“ ir kad Aljansas yra „popierinis tigras“.
„Prezidentui ir mūsų šaliai teks visa tai įvertinti iš naujo, kai ši operacija baigsis“, – sakė JAV valstybės sekretorius interviu naujienų portalui „Al Jazeera“.
„Jei NATO reiškia tik tai, kad mes ginsime Europą, jei ji bus užpulta, o jie mums nesuteiks bazavimosi teisių, kai mums jų prireiks, tai nėra labai geras susitarimas. Labai sunku būti tokio susitarimo nare“, – pažymėjo jis.
„Be Jungtinių Valstijų nėra NATO, – pabrėžė JAV valstybės sekretorius, kuris, būdamas senatoriumi, ilgą laiką rėmė šį bloką. – Aljansas turi būti abipusiai naudingas. Tai negali būti vienpusė gatvė. Tikėkimės, kad mums pavyks tai sutvarkyti.“
„Turėsime laiko tai išspręsti, – pridūrė jis. – Po karo su Iranu.“
NATO narės iš esmės atmetė D.Trumpo prašymus padėti atverti pasaulinės prekybai itin svarbų Hormūzo sąsiaurį, kurį Iranas faktiškai uždarė grasindamas atsakomaisiais veiksmais po to, kai jį JAV ir Izraelis pradėjo savo kampaniją.
Nuo vasario pabaigos šis gyvybiškai reikšmingas prekybos kelias, kuriuo keliauja penktadalis pasaulinės naftos, buvo faktiškai uždarytas, dėl to smarkiai išaugo naftos ir dujų kainos.
„Kai ši operacija baigsis, jis bus atviras ir vienaip ar kitaip bus atidarytas, – nurodė M.Rubio. – Jis bus atviras, nes Iranas sutiks laikytis tarptautinės teisės ir neblokuoti komercinio vandens kelio, arba viso pasaulio ir regiono šalių koalicija, dalyvaujant Jungtinėms Valstijoms, užtikrins, kad jis būtų atviras.“
Priekaištai sąjungininkams
Daugiausia JAV pykčio sulaukė Ispanija, kuri paskelbė uždaranti savo oro erdvę amerikiečių karo lėktuvams, susijusiems su operacijomis Irane, taip išplėsdama ankstesnes pastangas atsiriboti nuo konflikto. Anksčiau Ispanija neleido JAV šio karo tikslais naudotis bazėmis jos teritorijoje.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas yra vienas iš aršiausių D.Trumpo kritikų Europoje, apkaltinęs prezidentą pradėjus „neteisėtą“ karą. P.Sanchezas, be to, jis turi ilgą konfliktų su Vašingtonu istoriją, įskaitant atsisakymą įsipareigoti skirti gynybai 5 proc. bendrojo vidaus produkto – NATO tikslą, kuriam pritarė visos kitos karinio aljanso narės.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris taip pat užsitraukė D.Trumpo nemalonę po to, kai iš pradžių atmetė prezidento prašymą leisti JAV naudotis britų karinėmis bazėmis, kad galėtų vykdyti smūgius Iranui. Vėliau K.Starmerio vyriausybė leido JAV naudotis bazėmis „ribotiems gynybiniams veiksmams“.
Anksčiau šį mėnesį D.Trumpas pašiepė britų premjerą, sakydamas, kad jis „nėra Winstonas Churchillis“, ir pagrasino nutraukti prekybos ryšius su Ispanija.
Kaip rašo „Bloomberg“, JAV gali efektyviausiai projektuoti galią Artimuosiuose Rytuose tuomet, kai gali remtis sąjungininkų geografija – logistikos centrais Vokietijoje, oro pajėgų bazėmis Didžiojoje Britanijoje, karinio jūrų laivyno objektais Ispanijoje ir leidimais perskristi, leidžiančiais orlaiviams judėti be trinties.
D.Trumpas dar pirmosios savo kadencijos metu buvo nusistatęs prieš Aljansą, tačiau, pradėjęs antrąją, ne kartą suabejojo organizacijos reikšme ir spaudė sąjungininkus padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto.
