Aukšto rango Irano vadovų nužudymas buvo dalis Izraelio strategijos nuo pat karo pradžios. Tačiau JAV susirūpinimas dėl dviejų konkrečių Irano pareigūnų – užsienio reikalų ministro Abbaso Araghchi ir parlamento pirmininko Mohammado Bagherio Ghalibafo – ypač sustiprėjo balandį, kai prasidėjo derybos dėl laikino ugnies nutraukimo.
Įsibaiminusios, kad Izraelio bandymas nužudyti šiuos pareigūnus sužlugdytų derybas, Jungtinės Valstijos, anot kai kurių pareigūnų, netgi paprašė kitų regiono šalių įspėti Iraną, kad Izraelis gali imtis veiksmų prieš jo derybininkus.
Amerikiečių pareigūnai pripažino, kad intensyviojo karo etapo metu A.Araghchi ir M.B.Ghalibafas, kaip ir kiti aukšto rango vyriausybės pareigūnai, galėjo būti teisėtais Izraelio taikiniais, nes šis siekė nuversti Irano griežtosios linijos vyriausybę.
Tačiau balandį, prasidėjus rimtoms deryboms, JAV pusė buvo įsitikinusi, kad bet koks bandymas nužudyti Irano vadovus nutrauktų derybas ir vėl įžiebtų karo veiksmus.
Vasario 28 d. karas prieš Iraną prasidėjo Izraelio smūgiu, kurio metu buvo nužudytas Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir kiti svarbiausi pareigūnai, rodo daliniai JAV žvalgybos duomenys.
Nors amerikiečių atakos buvo nukreiptos į Irano karinį jūrų laivyną ir raketines pajėgas, Izraelis karo pradžioje prioritetą teikė vadovybės naikinimui, siekdamas nužudyti kuo daugiau aukšto rango pareigūnų.
Tai apėmė ir potencialiai pragmatiškesnių lyderių, su kuriais Donaldo Trumpo administracija tikėjosi derėtis, eliminavimą, pavyzdžiui, Irano nacionalinio saugumo vyriausiąjį pareigūną Ali Larijani ir Kamalą Kharazi, buvusį Irano užsienio reikalų ministrą. Abu vyrai dalyvavo derybose su Jungtinėmis Valstijomis, bet paskui buvo nužudyti per Izraelio antskrydžius.
D.Trumpo administracijos įtarimai dėl galimo Izraelio sąmokslo nužudyti du pagrindinius derybininkus rodo, kaip JAV ir Izraelio karo tikslai, kurie karo pradžioje buvo labai panašūs, greitai radikaliai išsiskyrė.
Ir nors Jungtinės Valstijos siekė taikos susitarimo, Izraelis nuo pat pirmojo laikino ugnies nutraukimo balandžio mėnesį laikėsi skeptiškos pozicijos.
Balandžio mėnesį paskelbtos pirminės dviejų savaičių paliaubos sulaukė nenoriai išreikšto Izraelio valdžios palaikymo ir plataus visuomenės susirūpinimo šalyje, kad Jungtinės Valstijos per anksti pasitraukia iš karo.
Vietoje to, kad būtų nuversta nuo valdžios, Irano teokratinė vyriausybė tapo dar radikalesnė, o Irano revoliucinės gvardijos korpusas (IRGC) tik sustiprino savo kontrolę šalyje.
A.Araghchi ir M.B.Ghalibafas buvo pagrindiniai pareigūnai, derėjęsi su skirtingomis regiono šalimis, siekdami pasiekti ugnies nutraukimą, o vėliau – ilgalaikę taiką su JAV. Birželio mėnesį Vašingtonas ir Teheranas sudarė pirminį susitarimą, kuriuo siekta atverti Hormuzo sąsiaurį ir nustatyti tolesnių derybų dėl Irano branduolinės programos ateities gaires.
Izraelio pareigūnai ir apžvalgininkai šį pradinį susitarimą vertino kaip katastrofą, nes jis niekaip neprisidėjo prie jų šalies karo tikslų – nuversti režimą, sunaikinti Irano remiamas pajėgas ir padaryti rimtos žalos Irano raketų programai.
Be kita ko, Izraelio pareigūnai nerimavo, kad susitarimas atneš Iranui milijardus dolerių, kas leistų šaliai greitai atsistoti ant kojų po karo, iš esmės neapribojus savo branduolinių ambicijų.
Izraelio ambasados Vašingtone atstovas spaudai atsisakė duoti laikraščiui komentarą.
Paklaustas apie Izraelio planus ir įspėjimą Iranui, JAV pareigūnas nurodė, kad derybos tarp JAV ir Irano delegacijų tęsiasi, o specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas bei prezidento žentas Jaredas Kushneris surengė produktyvius susitikimus Katare. Anot pareigūno, prezidentas D.Trumpas nori, kad taikos procesas „vystytųsi“.
Laikraštis „The Wall Street Journal“ kovo mėnesį pranešė, kad Izraelis buvo įtraukęs A.Araghchi ir M.B.Ghalibafą į savo taikinių sąrašą, tačiau, Jungtinėms Valstijoms ir Iranui pradėjus tartis dėl derybų pradžios, laikinai juos išbraukė.
Vienas amerikiečių pareigūnas ir kitas šaltinis – Artimųjų Rytų pareigūnas – pažymėjo, kad maždaug tuo metu D.Trumpo administracija ir sužinojo, jog bent M.B.Ghalibafas yra įtrauktas į Izraelio taikinių sąrašą. Nurodoma, kad Vašingtonas paprašė Izraelio susilaikyti.
Pasak trijų aukštų Irano pareigūnų ir viešų valdžios komentarų, M.B.Ghalibafas vos nežuvo tiek 2025 m. birželio mėn. vykusio 12 dienų karo metu, tiek ir šiais metais įsiplieskusio konflikto pradžioje, kai Izraelis surengė išpuolį prieš slaptą aukšto rango vyriausybės pareigūnų susitikimą bunkeryje po kalnu. Abiem atvejais Irano parlamento primininkas M.B.Ghalibafas buvo išgelbėtas iš po griuvėsių, sakė pareigūnai.
„Šiandien p.Ghalibafas, p.Araghchi ir kiti derybų komandos nariai rizikavo savo gyvybėmis, žinodami apie rimtus saugumo pavojus, ir tai vadinama tikra auka, o ne politiniais manevrais“, – balandžio pabaigoje po susitikimo Islamabade vietos žiniasklaidai pareiškė įstatymų leidėjas Mohsenas Zanganehas.
Derybų metu Iranas ėmėsi atsargumo priemonių, taip siekdamas apsunkinti Izraelio galimybes surengti išpuolį prieš aukšto rango pareigūnus.
Balandžio mėnesį M.B.Ghalibafas turėjo vykti į Islamabadą susitikti su viceprezidentu J.D.Vance’u. Tačiau, kaip teigė pareigūnai, Irano saugumo tarnybos baiminosi, jog Izraelis pasinaudos šia proga M.B.Ghalibafui arba A.Araghchi nužudyti, taip siekdamas sužlugdyti derybas.
Irano atstovai per Pakistano ir Kataro tarpininkus siekė užsitikrinti JAV garantijas, kad Izraelis nevykdys jokių slaptų operacijų, nukreiptų prieš Teherano delegaciją.
Kai derybos baigėsi, Pakistano naikintuvai lydėjo Irano orlaivius, kuriais per 70 Irano delegacijos atstovų skrido nuo Irano pasienio į Islamabadą ir atgal.
Tačiau grįžtant į Teheraną, pareigūnams iškilo pavojus iš Izraelio pusės.
Anot dviejų pareigūnų, Irano saugumo pajėgos pranešė orlaiviui, kuriuo M.B.Ghalibafas skrido į Teheraną, kad gavo žvalgybinės informacijos apie Izraelio planą užpulti lėktuvą. Be to, saugumo tarnyba nurodė, kad du Izraelio naikintuvai įskrido į Irano oro erdvę iš vakarų sienos pusės netoli Irako.
Mahdi Mohammadi, M.B.Ghalibafo vyresnysis patarėjas, kuris lydėjo jį į Islamabadą, patvirtino šią versiją savo socialinių tinklų paskyroje.
Irano parlamento pirmininko lėktuvui teko atlikti avarinį tūpimą Mašhado mieste esančiame oro uoste, esančiame arčiausiai sienos su Pakistanu. Irano delegacija Teheraną pasiekė sausumos keliu. Kaip nurodė M.Mohammadi ir du kiti pareigūnai, kelionė truko apie 8 valandas.
Gegužės pabaigoje M.B.Ghalibafas ir A.Araghchi išskrido į Katarą deryboms, o birželį atvyko į Šveicariją antrajam asmeniniam susitikimui su J.D.Vance'u ir JAV delegacija.
-
WSJ: Trumpui niežti nagus „užbaigti darbą“ – svarstė atnaujinti karo veiksmus prieš Iraną
-
Trumpas prakalbo apie derybas su Iranu: „Dabar puikiai sutariame“
-
Trumpas optimistiškai vertina pažangą su Iranu
-
Tarpininkai: kitos netiesioginės JAV ir Irano derybos vyks po Ali Khamenei laidotuvių
-
Bideno sūnus viešai pasišaipė iš Trumpo: tai nepavyko nė vienam JAV prezidentui
-
Pirmą kartą nuo karo pradžios viešumoje pasirodė Irano revoliucinės gvardijos vadas
