Tokios derybos su Rusija nevyksta, o Maskva iki šiol neparodė susidomėjimo galimybe atitraukti taktinius branduolinius ginklus.
H.Clinton taip pat sakė, kad JAV prezidento Baracko Obamos administracija pageidauja, kad NATO priešraketinę gynybą pripažintų kertine Aljanso misija, susieta su platesnėmis pastangomis eliminuoti branduolinių, biologinių ir cheminių ginklų bei juos nešančių raketų pavojų. Valstybės sekretorė pabrėžė, kad priešraketinė gynyba ir atominiai ginklai yra viena kitą papildančios priemonės, užkertančios kelią atakoms prieš Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes.
Šios H.Clinton kalbos, kuri buvo pasakyta per privačius pietus su 27 kitų NATO šalių atstovais, tekstas buvo išplatintas jos padėjėjų.
Prieš tą renginį vykusioje spaudos konferencijoje NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) sakė manantis, kad JAV branduoliniai ginklai yra labai svarbūs Europos gynybai ir neturėtų būti atitraukti, kol kitos šalys neturi branduolinių ginklų.
„Tikiu, kad Amerikos branduolinių ginklų buvimas Europoje yra patikimos (atakų) prevencijos esminė dalis“, – sakė A.F.Rasmussenas.
Kai kurios NATO sąjungininkės Europoje, tarp jų Vokietija, sako, kad Jungtinėms Valstijoms laikas atitraukti po Šaltojo karo Senajame žemyne likusius branduolinius ginklus. Šios šalys priminė pernai Prahoje prezidento B.Obamos duotą pažadą siekti pasaulio be branduolinių ginklų.
Tačiau kai kurios vėliau į Aljansą įstojusios šalys, ypač buvusios Sovietų Sąjungos respublikos ir Varšuvos karinio bloko valstybės JAV branduolinių ginklų atitraukimui nepritaria, argumentuodamos, kad jų dislokavimas yra tvirčiausias NATO narių teritorinio vientisumo garantas.
